„Brooklyn Brewery“: alumi aplaistyta amerikietiška sėkmės istorija

Ypatingo skonio alaus, žinoma, taip pat bus – naujoji bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ priklausančių „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvių gamybos linija, kuri turėtų būti paleista metų pabaigoje, atrodo, gali tapti eksperimentuoti linkusių aludarių „žaidimų aikštele“. Dirbant kartu lietuvių ir amerikiečių aludariams, kraftinėje alaus linijoje mažomis partijomis bus verdamas įvairių rūšių klasikinis ir eksperimentinis, ne masinės gamybos alus. „Brooklyn Brewery“ garsėja filosofija ne tik virti išskirtinį alų, bet ir šviesti vartotojus bei skleisti alaus kultūrą. Planuojama, jog naujai statomas „Švyturio“ alaus daryklos pastatas, kuriame ir veiks kraftinio alaus linija, taps šio gėrimo entuziastų traukos centru – čia mažais kiekiais bus verdamas įvairių rūšių alus, be to, jis taps edukacijos ir alaus kultūros puoselėjimo centru. Lankytojai galės stebėti visą alaus gamybos procesą ar netgi eksperimentuoti virdami savo alų. Pastate bus konferencijų ir degustacijų salės, ten bus skaitomos paskaitos, veiks restoranas bei parduotuvė.

Amerikiečiai? Kuo mus galėtų nustebinti žmonės iš šalies, kur visi geria gelsvą alaus skonio gėralą, – dar ir dabar šis stereotipas gajus ne vieno lietuvio sąmonėje. „Ši nuostata atsirado ne be pagrindo, – plačiai šypsodamasis sutinka „Brooklyn Brewery“ vyriausiasis aludaris, tarptautinis alaus ekspertas, knygų apie šį gėrimą autorius ir vieno prestižiškiausių alaus pasaulyje apdovanojimo – Jameso Beardo prizo – laimėtojas Garrettas Oliveris, Bruklino rajone, Niujorke, įsikūrusios daryklos degustacijų salėje pildamas paskanauti vienos iš daugiau nei 30 rūšių čia verdamo kraftinio alaus. – Tačiau taip buvo maždaug iki devintojo dešimtmečio vidurio. Tada turėjome tris ar keturias alaus rūšis. Mano studentavimo laikais alus buvo gelsvas, putojantis ir truputį svaiginantis nykaus skonio gėrimas. Gyvenome tarsi matricoje – niekas neįsivaizdavo, kad alus gali būti kitoks arba kad, pavyzdžiui, sūrio galėtų būti ne trys, o 300 rūšių. Tačiau paskui amerikiečiai pradėjo daugiau keliauti ir suprato – gali! Aš pats „atradau“ alų išvažiavęs dirbti į Angliją. Tada daug keliavau po Europą. Vokietija, Belgija, tuometinė Čekoslovakija... Man atsivėrė akys. Pasirodo, alus gali būti skirtingų spalvų ir įvairaus skonio!“

Įrodymų, kad „Brooklyn Brewery“ – vienas didžiausių kraftinio alaus gamintojų, ilgai ieškoti nereikia: bent jau Niujorke šios daryklos produkcijos galima rasti kone kas antrame bare ar restorane. Ateinančiais metais 30-metį švęsiančioje darykloje Garrettas Oliveris darbuojasi nuo 1994-ųjų – per tuos metus jam ir jo aludarių komandai Brukline pavyko sukurti platų alaus rūšių asortimentą: nuo klasikinio iki eksperimentinio alaus. Populiariausias išlieka darykloje nuo pat įkūrimo verdamas „Brooklyn Lager“ – šio ir dar keleto amerikiečių aludarių kūrinių galima paragauti ir Lietuvoje. Tačiau tarp plytinio „Brooklyn Brewery“ pastato (beje, iki įsikuriant daryklai čia veikė... žydiškos neraugintos duonos paplotėlių – macų – kepykla) sienų sukuriami ir pasaulį išvysta kur kas egzotiškesni gėrimai. Tokie kaip kiviais pagardintas elis „Kiwi’s Playhouse“, raudonojo vyno statinėse brandintas porteris „Cloaking Device“, burbono statinėse jėgos įgavęs daugiau nei 13 laipsnių stiprumo elis „Hand & Seal“, alus, kuriam pagaminti naudojamos šampanui arba vynui skirtos mielės, ir daugybė kitokių rūšių.

„Nuolatos ieškome, bandome, eksperimentuojame, žaidžiame – su salyklais, mielėmis, įvairiais priedais. Kartais rezultatas būna puikus, kartais nevykęs, kartais – absoliučiai beprotiškas ir visai ne toks, kokio tikėjomės, tačiau niekada nebūna nuobodus“, – sako Garrettas Oliveris.

Rajonas, kuriame įsikūrusi darykla, turi senas aludarystės tradicijas – XX amžiaus pradžioje Brukline veikė 48 daryklos, čia buvo išverdama apie 10 procentų viso Jungtinėse Valstijose pagaminamo alaus. Skaudų smūgį šiam verslui sudavė šalyje įvesta prohibicija, o po Antrojo pasaulinio karo alaus pramonė pamažu buvo sukoncentruota milžiniškų korporacijų, kurios virė niekuo neišsiskiriantį masiniam vartotojui skirtą alų, rankose. Tikras sprogimas amerikietiško kraftinio alaus pramonėje įvyko devintajame dešimtmetyje – šiuo metu visose JAV veikia per 5300 tokio alaus daryklų ir daryklėlių, o 1988-aisiais veiklą pradėjusios „Brooklyn Brewery“ įkūrėjai Steve’as Hindy ir Tomas Potteris neabejotinai buvo vieni tų, kurie uždegė dagtį.

Tiesą sakant, galima teigti, kad „Brooklyn Brewery“ istorija prasidėjo dar anksčiau, pačioje devintojo dešimtmečio pradžioje, kai agentūros „Associated Press“ korespondentu Egipte tada dirbęs Steve’as Hindy pramoko alaus gamybos namuose technologijos. „Egipte susipažinau su keletu diplomatų, kurie anksčiau dirbo Saudo Arabijoje. Šioje šalyje galioja itin griežtas sausas įstatymas, todėl tie alų mėgstantys žmonės neturėjo kitos išeities, kaip tik slapta pasigaminti jo patys, – viename interviu yra pasakojęs daryklos įkūrėjas. – Patirtis labai pravertė ir Egipte. Alus tuo metu čia buvo labai prastas, sklido gandų, esą, į jį net buvo pilama formaldehido. Nežinau, ar tai tiesa, tačiau skonis buvo panašus.“

1984-aisiais, po Viduriniuose Rytuose praleistų puspenktų metų, kai tapo ne vieno sukrečiančio įvykio, tarp jų – ir Egipto prezidento Anwaro Sadato nužudymo, liudininku, žurnalistas pasiėmė minos, sprogusios Beiruto viešbutyje, kur tada buvo apsistojęs, skeveldrą atminimui, namudinę alaus gamybos įrangą ir su žmona bei dviem vaikais grįžo į Brukliną. Gyvenimas gimtinėje buvo kur kas ramesnis, tačiau vieno dalyko Hindy vis dar trūko – gero alaus. „Tuo metu amerikietiškas alus buvo visiškas šlamštas. Jei norėjai alaus, bent jau turinčio kokį nors skonį, galėjai gerti importinį arba tą, kurį pasigamindavai namuose“, – yra pasakojęs jis. Galiausiai Steve’ui pavyko įtikinti kaimynystėje gyvenantį investicijų bankininkystės specialistą (ir tokį pat gero alaus mėgėją) Tomą Potterį, kad beprotiška idėja įkurti nuosavą alaus daryklą gal ir nėra tokia jau beprotiška. Bičiuliams vargais negalais pavyko surinkti sumą, reikalingą verslo pradžiai, ir net priprašyti to meto grafinio dizaino įžymybę Miltoną Glaserį (pagarsėjusio ženklo „I ❤ NY“ – bene labiausiai padirbinėjamos grafinės kompozicijos pasaulyje – autorių) sukurti daryklos firminį ženklą! Steve’as Hindy kiekvieną dieną skambino į Glaserio biurą tol, kol neapsikentusi sekretorė galiausiai pakvietė savo bosą prie telefono, o šis buvo taip sužavėtas bičiulių ryžto, kad apsiėmė sukurti visą „Brooklyn Brewery“ grafinį įvaizdį, netgi nereikalaudamas tada jam įprasto šešiaženklio honoraro, – vien už galimybę iki gyvos galvos nemokamai vaišintis būsimos daryklos produkcija.

„Vaikinai, kurie pastatė šias alaus brandinimo talpyklas, – tikri virtuozai, – šypsosi Garrettas Oliveris, darykloje rodydamas milžiniškas metalines statines, stovinčias viena šalia kitos taip glaudžiai, kad tarp jų vargu ar tilptų kumštis. – Kai turi daryklą ten, kur šitaip kyla nekilnojamojo turto kainos, tenka branginti vietą.“ Per tris dešimtmečius, prabėgusius nuo tada, kai pro daryklos vartus išriedėjo sunkvežimiai su pirmosiomis „Brooklyn Lager“ statinėmis, pasikeitė tiek „Brooklyn Brewery“, tiek pats Bruklinas. Devintojo dešimtmečio viduryje nusikalstamumu garsėjęs rajonas, tada buvęs urbanistinio nuosmukio simbolis, dabar – sparčiai atgimstanti, hipsterių ir menininkų pamėgta vieta, kupina madingų barų, gerų viešbučių, išskirtinį maistą tiekiančių restoranų, mažų jaukių krautuvėlių. Klestinti darykla, ypač prisidėjusi prie rajono prisikėlimo, – taip pat viena iš turistinių atrakcijų. Čia kasdien vyksta alaus turai, jų metu pasakojama daryklos istorija, galima pasivaišinti „Brooklyn Brewery“ produktais.

Brukline įsikūręs išskirtinio alaus gamintojas dabar žinomas visame pasaulyje – „Brooklyn Brewery“ produkcija importuojama į daugiau nei 30 valstybių, bendradarbiaujant su tarptautiniu alaus gamintoju „Carlsberg Group“ įkurtos kraftinio alaus daryklos Švedijoje ir Norvegijoje. Atrodo, kad nepasikeitė tik verslo principas, kurį interviu Bruklino žurnalui „Construction Magazine“ yra suformulavęs vienas daryklos įkūrėjų Steve’as Hindy: „Kodėl pradėjau šį verslą? Žinoma, ir dėl pinigų. Pinigai – svarbu, nes be jų ilgai neišsilaikysi. Tačiau visų pirma – dėl smagumo. Tai, ką darai, privalo būti smagu. O jei jau alaus virimas neteikia smagumo, tada net nežinau, kas galėtų suteikti!“