Darželio ir mokyklos įkūrėja R. Lazdin: „Stipraus charakterio žmonės užauga ne šiltnamiuose“
Renata Lazdin – šešiamečio mama, vaikų darželio, kūdikių lavinimo mokyklėlės „Mažųjų valdos“ įkūrėja, knygos „Vienas vaikas – 7 intelektai“ autorė – tikina, kad kiekvienas žmogutis į šį pasaulį atkeliauja turėdamas misiją ir krepšelį su skirtingiausių rūšių augalų sėklytėmis (genų rinkiniu). Su ja kalbamės apie tai, kaip išlaisvinti vaiko galias ir užauginti tvirtą asmenybę.
Renata, kaip atėjote iki ten, kur esate dabar?
Vis dar keista suvokti, kad esu įpusėjusi ketvirtą dešimtį ir biografija nebėra tokia trumpa. Studijavau komunikaciją, su kolege sėkmingai teikėme ryšių su visuomene paslaugas. Toliau sekė sociologijos mokslai, su partneriais kūrėme rinkos tyrimų internetu kompaniją. Tačiau nei viena, nei kita veikla neišaugo. Gal todėl, kad tai nebuvo mano kelias.
Vėliau ėjo nepaprastai reikšmingi metai Užsienio reikalų ministro patarėjų kabinete. Tai likimo vingis, kurio neplanavau ir tikslingai nesiekiau. Mane tiesiog netikėtai pakvietė į politinio pasitikėjimo patarėjos, atstovės spaudai poziciją. Įžengiau į visai kitokį pasaulį, kuriame teko prie vieno stalo atsidurti su didžiausių pasaulio valstybių vadovais, matyti, kaip kuriamos strategijos. Iki tol buvau gana kritiška valstybės tarnybos atžvilgiu, tačiau diplomatiniame korpuse dirba daugybė neįtikėtinos kompetencijos ir užsidegimo žmonių. Juos iki šiol prisimenu kaip sektinus aukščiausių profesinių standartų pavyzdžius.
Tai vienintelis laikotarpis mano gyvenime, kai dirbau samdomą darbą ir kažkas nustatydavo darbo valandas bei prioritetus. Gera ir būtina patirtis bet kokiam verslininkui. O saldžiausia, kad tai, ką tuomet mačiau savo akimis, dabar virto kompetencija priimant labai įdomius taktinius sprendimus kasdienėje veikloje. Iš tuometinio ministro, mano tiesioginio vadovo Audroniaus Ažubalio išmokau ne tik užsispyrimo atlaikyti sunkumus, bet ir neprarasti geros nuotaikos, užsidegimo.
Tad kas įvyko, kad sėkmingą ir tikrai džiaugsmo teikiančią karjerą Užsienio reikalų ministerijoje iškeitėte į visai, rodos, priešingą darbą su vaikais?
Kadangi pozicija buvo politinio pasitikėjimo, reiškė, kad pasibaigus ministro kadencijai baigsis ir mano darbo sutartis. Išėjusi gimdyti vaikelio žinojau, kad grįžti nebebus kur. Be to, ir nenorėjau. Nuo pat motinystės atostogų pradžios ėmiau aktyviai galvoti apie tai, koks bus naujas projektas. Augindama atžalą skaičiau gausybę literatūros apie ankstyvąjį ugdymą. Dalijausi žiniomis su kitais, o nuostaba, su kuria jie klausėsi, buvo didžiulė.
Kai sūnui sukako vieni, kilo mintis, kad reikia atidaryti ankstyvojo ugdymo studiją. Bingo! Po 9 mėnesių atvėrėme kūdikių akademijos „Mažųjų valdos“ duris. Taigi jau penkerius metus gilinuosi į šią sritį ir manau, kad tai yra mano gyvenimo misija. Paieškos baigėsi. Be galo gera būti savo rogėse.
Pristatykite kūdikių akademiją ir vaikų darželį „Mažųjų valdos“. Kuo esate kitokie nei daugelis Lietuvoje veikiančių ikimokyklinukų ugdymo įstaigų?
Esame iš esmės kitokie. Mūsų nešama žinia paprasta ir kartu stebuklinga – kiekvienas mažylis turi prigimtinę teisę į visavertę vaikystę. Tai etapas, kupinas meilės, žaidimų, suaugusiųjų pagarbos ir galimybių augti, tobulėti skatinančioje aplinkoje: muzikuoti, išmokti kelias kalbas, būti fiziškai stipriam ir galiausiai atrasti save. Be spaudimo, be akademinio matavimo, ką mažasis pasiekė, gerbiant jo teisę pasirinkti tempą.
Kūdikių akademija yra vienintelė vieta, siūlanti tiek daug įvairių programų. Esu autorė be galo populiarios septynių intelektų lavinimo programos, kuri Vilniuje dėstoma tik kūdikių akademijoje. Vaikų darželis „Mažųjų valdos“ yra vienintelis Lietuvoje, siūlantis keturkalbį ugdymą – šalia pagrindinių auklėtojų dirba ir kitakalbiai asistentai-mokytojai. Vaikai natūraliai kasdien girdi ne tik lietuvių, bet ir anglų, ispanų bei rusų kalbas. Maža to, muzikinį, fizinį ir emocinį lavinimą suvokiame kaip būtinybę. Tad šiuos malonumus patiria visi vaikai – tai ne būreliai, kuriuos galima pasirinkti.
„Dabar ankstyvas intelektinis vaiko ugdymas virsta visuotiniu reiškiniu, o tai, esu tikra, gali atvesti Lietuvą į kitą lygmenį. Juk kalbame apie ateities kartą. Tačiau būkime atsargūs – kiekvienas geras dalykas nemokšos rankose gali virsti ginklu...“
Abiejose ugdymo įstaigose vadovaujamės aukščiausiais kokybės standartais. Matyt, todėl ir negalime priimti visų norinčiųjų – į darželį arba į septynių intelektų lavinimo programą susidaro ilgos eilės. Neseniai man ir vėl buvo siūloma „dovana“ už tai, kad vaikutį priimtume be eilės. Tačiau korupcijos nepraktikuojame (šypsosi – aut. past.).
Akivaizdu, kad vadovaujatės gana inovatyviais ugdymo metodais. Ar tenka susidurti su nuomone, kad itin ankstyvas intelektinis vaiko lavinimas – mada, kuriai pasiduoda supermamytės?..
Ar sveika mityba yra mada? Ar suvokimas, kad mankštintis naudinga, yra mada? Kai atvėrėme kūdikių akademijos „Mažųjų valdos“ duris, tai buvo mada. Dabar ankstyvas intelektinis vaiko ugdymas virsta visuotiniu reiškiniu, o tai, esu tikra, gali atvesti Lietuvą į kitą lygmenį. Juk kalbame apie ateities kartą. Tačiau būkime atsargūs – kiekvienas geras dalykas nemokšos rankose gali virsti ginklu. Taigi ugdykime, tačiau nepažeiskime vaiko teisės į galimybę rinktis, į ramybę ir harmoniją.
Ar būtent tokius principus taikote namuose?
Kadangi Dovydas lanko darželį „Mažųjų valdos“, o jame, kaip jau išdaviau, rūpinamasi visais svarbiausias dalykais, vakarais ir savaitgaliais mums belieka ilsėtis, skaityti knygas, keliauti, kartu gaminti maistą, žaisti. Nesu griežto grafiko šalininkė, tačiau prižiūriu, kad sūnus nepervargtų, laiku nueitų miegoti, valgytų sveiką maistą. Žadintuvas mūsų namuose nereikalingas.
Ne paslaptis, kad daugelis tėvų atžaloms skiria nepakankamai laiko ir dėmesio. Daugelis tai suvokia, bet neturi žinių, kaip pakeistą rutiną. Nuo ko siūlytumėte pradėti keisti žalingą nusistovėjusią kasdienybę?
Palietėte labai svarbią temą. Urbanistinis gyvenimas ir kapitalizmo padiktuotos vertybės, susietos su technologijų siūlomu lengvu būdu, kaip pabėgti nuo realybės, kuria ypač neigiamai visuomenės ir kiekvieno vaiko gyvenimą veikiančias tradicijas. Šeima yra lyg iliuzija. Padarykite eksperimentą – savaitę, dvi, tris nenaudokite technologijų vakarais ir savaitgaliais. Prisiminkite stalo žaidimus, pasivaikščiojimus, klausykitės muzikos, skaitykite knygas. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės, kaip stiprėja tarpusavio ryšys, pastebėsite, kad vaikai ima jus girdėti, geriau miega ir pan. Jums patiks (šypsosi – aut. past.).
Ką jums pavyko pasiekti per šešerius metus auginant sūnų? Kuri veikla davė daugiausia apčiuopiamos naudos?
Muzikavimas, sportavimas, žaidimai, knygų skaitymas, užsienio kalbos mokymasis... Dovydas yra ypač stiprios valios vaikas, jis moko gyventi ir mudu su vyru. Mūsų šešiamečio atsakomybės jausmas yra nepaprastai tvirtas. Man labai svarbu, kad sūnus moka stebėti savo savijautą, reflektuoti jausmus, parodyti, ko nori, kuo džiaugiasi.
Skatinu galvoti, kad tik jis pats kuria savo gyvenimą ir renkasi, kaip į jį reaguoti. Tai svarbu ateičiai. Labai noriu sužinoti, kuo Dovydas bus užaugęs. Meilė jam yra tokia didelė, kad dažnai norisi imti be saiko lepinti. Tačiau stipraus charakterio žmonės užauga ne šiltnamiuose.
Pabrėžiate, kad vaikučius reikia atitinkamai lavinti nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Gal galite išskirti pagrindinius ugdymo etapus, kurių svarbu nepražiopsoti.
Nesu etapų šalininkė. Tačiau galiu pasidalyti savo sudarytu svarbiausių septynių veiklų, kurios turi didžiausią įtaką vaiko raidai ir gali tapti nuostabiu kelrodžiu per visą pirmąjį septynmetį, sąrašu. Sudariau jį jau pasirodžius knygai, taigi tai visai šviežia įžvalga. Pirma, pažinkite vaiką: kokie jo fiziologiniai ir dvasiniai poreikiai. Antra, atsipalaiduokite – pavyzdžiu mokykite atžalą gyvenimo džiaugsmo. Atsipalaiduoti padės muzikavimas ir gamtinėjimas. Šie du užsiėmimai labai lavina vaiką. Trečia, mankštinkitės. Kūno intelektas yra intelektų vadas. Ketvirta, mokykite atžalą kalbų. Taip padidinsite jo galimybes ir treniruosite protą. Penkta, saikingai naudokite medijas. Įsigilinkite į jų poveikį vaiko raidai. Trumpai tariant – perdozavimas lėtina raidą. Kaip mano mažasis sako: „Daraisi kvailas“ (šypsosi – aut. past.). Šešta, leiskite mažyliui laisvai žaisti. Septinta, skaitykite jam daug senųjų pasakų.
O kokią įtaką vaiko gebėjimams daro tėvų tarpusavio santykiai, bendravimo pobūdis ir intensyvumas, laisvalaikio pomėgiai ir kt.? Ar, pavyzdžiui, nedarnioje šeimoje augantys mažyliai gali pasiekti tiek pat, kiek kasdien tėvų meilę ir rūpestį patiriantys vaikai?
Teigiama, kad penkiamečio požiūrio į gyvenimą, esminių įpročių jau niekas nebepakeis. Taigi tai, ką veikia šeima, yra lemiantis veiksnys.
Tačiau reikėtų pagalvoti apie likimą. Sudėtingos situacijos kuria mus tokius, kokie esame. Žinoma, nepalankiomis sąlygomis augantys vaikai turi daug daugiau rūpesčių, vėliau jiems reikia su savimi dirbti. Nepakankamai meilės vaikystėje gavę žmonės jaučiasi nesaugūs, labiau linkę į priklausomybes, sunkiau kuria santykius ir šeimas, nelengvai randa gyvenimo kelią.
Naujoji vaikų auginimo kultūra vilioja galimybėmis, tačiau kuria psichologinį spaudimą. Atsilaikykime, tiesiog stenkimės tobulėti, būti greta vaikų geriausi, kokie tik galime būti, jauskime, kad mūsų kasdieniai pasirinkimai kuria jų ateitį. Domėkimės. Manau, „Mažųjų valdos“ pritraukia tiek žmonių todėl, kad mes paprastai papasakojame tai, kas svarbu. O kai tėvams pakanka žinių, imtis veiksmų tūkstančius kartų lengviau.