Daugiabučio namo modernizacija – proga pasirūpinti ne tik šiluma, bet ir gyventojų saugumu
Daugiabučių namų modernizavimas – tai ne tik mažesnių sąskaitų už šildymą ar patogesnio gyvenimo galimybė. Keičiantis saugumo situacijai regione, gyventojams siūloma į atnaujinimo planus įtraukti ir rūsio patalpų pritaikymą priedangai.
„Karas Ukrainoje parodė, kad civilinė sauga nėra teorinis dalykas. Oro pavojai, netiesioginio apšaudymo grėsmės, kitos krizės gali tapti labai konkrečiu klausimu ir daugiabučių gyventojams. Jeigu namas modernizuojamas, verta pasvarstyti, ar nereikėtų atnaujinti rūsio taip, kad prireikus jis galėtų atlikti ir priedangos funkciją“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Priedangai keliami konkretūs reikalavimai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Antanaitis primena, kad priedanga – tai patalpa, statinys ar kitas objektas, skirtas trumpalaikei žmonių apsaugai oro pavojaus metu, taip pat nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių poveikio: sprogimo bangos, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų.
Priedangos parenkamos įvertinus konstrukcijų tvirtumą, patalpos vietą pastate, sandarumą, galimybę saugiai patekti ir pasišalinti, talpumą bei kitus kriterijus. Jų parinkimo, parengimo naudoti ir naudojimo tvarką reglamentuoja Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas bei kiti teisės aktai.
Pasak D. Antanaičio, priedangoje rekomenduojama užtikrinti elektros tiekimą, apšvietimą, vėdinimą, vandentiekį, nuotekų šalinimą ir šildymą. Taip pat pravartu turėti autonominių žibintų, atsarginių baterijų ar kitų maitinimo šaltinių, geriamojo vandens, higienos bei pirmosios pagalbos priemonių.
„Rūsiuose neturėtų būti laikoma degiųjų ar kitų pavojingų medžiagų, o koridoriai ir laiptai negali būti užkrauti dviračiais, baldais, dėžėmis ar kitais daiktais. Pavojaus metu svarbu, kad žmonės galėtų saugiai patekti į patalpą ir iš jos pasišalinti“, – akcentuoja D. Antanaitis.
Priedangos įrengimą verta planuoti kartu su modernizacija
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas atkreipia dėmesį, kad dalis darbų, reikalingų rūsį pritaikant priedangai, sutampa su įprastomis daugiabučio modernizavimo priemonėmis, didinančiomis energinį pastato efektyvumą. Pavyzdžiui, šildymo ir vėdinimo, elektros, kitų inžinerinių sistemų atnaujinimas.
Pritaikant rūsio patalpas priedangai taip pat gali prireikti jas perplanuoti, įrengti papildomus išėjimus, padidinti durų angas, pakeisti duris ir pan. Šiems darbams, kaip ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, suteikiama valstybės parama.
„Tai kompleksinio požiūrio pavyzdys. Modernizacijos metu galima ne tik sumažinti energijos suvartojimą, bet ir pasirūpinti, kad pastatas būtų funkcionalesnis bei saugesnis. Priedangos įrengimas nėra visiškai atskiras projektas – jį galima suplanuoti kartu su kitais namo atnaujinimo darbais“, – teigia E. Petrauskas.
Vienas tokių pavyzdžių – Vilniuje, Pušų gatvėje, modernizuojamas penkiaaukštis. Kartu su kitais namo atnaujinimo darbais čia numatyta rūsį pritaikyti priedangai: įrengti avarinio išėjimo tunelį ir angą, avarinio išlipimo šachtą, sumūryti apsaugines sienas, praplatinti durų angas, o išorės duris pakeisti šarvuotomis. Bendra šių darbų vertė – 15 tūkst. eurų.
Pasirengimas didina visuomenės atsparumą
Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas Gintaras Bagdonas pabrėžia, kad saugumo aplinka regione per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė. Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad karinė agresija Europoje nebėra vien teorinis scenarijus. Greta jos susiduriama ir su hibridiniais veiksmais: sabotažu, kibernetinėmis atakomis, bepiločių orlaivių keliamomis grėsmėmis, bandymais paveikti kritinę infrastruktūrą ar visuomenę informacinėmis priemonėmis. Pasak G. Bagdono, tai nereiškia, kad karas Lietuvoje neišvengiamas, tačiau galimas grėsmes sunku tiksliai prognozuoti, todėl gyventojams svarbu iš anksto žinoti, kaip elgtis ir pasirūpinti savimi bei artimaisiais.
„Karas nėra matematika, kur dukart du visada lygu keturi, jis sunkiai nuspėjamas. Todėl reikia vertinti ir blogiausią scenarijų, klausti savęs: kas būtų, jeigu? Geras pasirengimas nereiškia, kad karas būtinai bus. Priešingai, jeigu gerai ruošiamės, galbūt jo ir nebus“, – teigia Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas.
Priedanga yra tik viena iš civilinės saugos priemonių. Ne mažiau svarbu iš anksto žinoti, kur slėptis, kaip elgtis gavus perspėjimą, ir turėti bent kelioms paroms būtiniausių atsargų – geriamojo vandens, maisto, vaistų, kitų kasdien reikalingų priemonių. Toks pasirengimas padeda aiškiau žinoti, ką daryti kilus pavojui, ir sumažina sumaišties riziką.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis
