Daugumą „Eurovizijoje“ sužavėjęs švedų atstovas: „Dainas kūriau ir ligoninėje“

„Toks jau gimiau. Nuo pat pradžių iki pabaigos aš kovoju dėl savo tikslo“, – prisipažino J. Lundvikas.

Daugelis nežino, bet Johnas – įvaikintas, šešis metus jis gyveno Didžiojoje Britanijoje, vėliau vaikui teko integruotis naujoje aplinkoje, kai tėvai persikėlė į Švediją. Iki 23-ejų Johnui puikiai sekėsi sportas, bet po nesėkmingos traumos teko šio užsiėmimo atsisakyti. Gal toks ir buvo jo likimas, kadangi pirmąsias savo dainas Johnas parašė būtent ligoninėje. 

Švedo Johno Lundviko daina „Too Late For Love“ šiais metais užėmė šeštąją vietą „Eurovizijoje“, tiesa, komisijos nariai iš visų Europos šalių šį atlikėją pripažino stipriausiu, Johnui jie skyrė aukščiausią, pirmąją vietą. Lietuvoje už Johną taip pat sirgo ne vienas. 

Iki pergalės muzikantui pritrūko kitų Europos žiūrovų paramos. Paskutinę minutę paaiškėjo, kad švedas gauna vos 93 taškus iš „Eurovizijos“ gerbėjų ir šiais metais pralošia ne tik Nyderlandų atstovui Duncanui Laurence‘ui, bet ir dar keletui šiame konkurse dalyvavusių šalių.

Johnai, kūdikį jus įsivaikino, gimėte Britanijoje, bet augote Švedijoje. Kurią šalį laikote savo tikraisiais namais?

Abi. Su tėvais Didžiojoje Britanijoje gyvenome iki kol man suėjo penkeri. Vėliau mano tėtis gavo puikų darbo pasiūlymą Švedijoje, todėl visi persikėlėme ten. Visuomet didžiavausi galintis laisvai kalbėti ir rašyti keliomis kalbomis. Juk iki šiol populiariosios muzikos topuose – angliškos dainos. Puikiai rašau kūrinius anglų kalba. Tai – mano kraujyje.

Jūsų pasirodymas sužavėjo milijonus, kiek laiko užtruko pasiruošti „Eurovizijai“ Tel Avive?

Kadangi nesu spontaniškas, nieko nedarau dukart nepamatavęs, patikėkite – labai daug dirbau. Net prieš konkursą „Melodifestivalen 2019“, po kurio mane šiais metais išsiuntė į Euroviziją, aš įtemptai ruošiausi. Kiekvieną žingsnį apgalvojau į priekį ir be galo stengiausi. Įdėjau visą savo širdį.

Tiesa, kad muzika jūsų gyvenime atsirado po didžiulės fizinės traumos? Anksčiau siekėte lengvaatlečio karjeros?

Na, būdavo, kad rašydavau dainoms tekstus, bet taip... Pamenu, pačioje geriausioje savo formoje, buvau gal 22-ęjų metų, kai dalyvavau Švedijos sporto čempionate ir susižalojau kelį. Ilgas savaites leidau gydydamasis traumą. Per tą laiką dainas kūriau ir ligoninėje. Atvirai sakau, jog muzika mane išgelbėjo. Ėmiau rašyti dainas apie gyvenimo prasmę, savo jausmus žodžiais dėliojau vienas po kito. Tada muzika man tapo vienintele, pačia tvirčiausia atsvara, nes po šio įvykio aš nebegalėjau taip pat sportuoti.

Iki šiol visuomet atliekate tik savo kūrybos dainas?

Taip. Tik taip aš jaučiuosi tarsi kažkoks „užbaigtas“, užpildytas. Galbūt dėl to niekada nedalyvavau jokiame talentų konkurse. Mano gyvenime viskas susidėliojo taip, kad keliai ėmė vesti į muziką, ją kūriau pats. Nieko neturiu prieš tuos atlikėjus, kurie dainuoja ne savo kūrybos dainas, bet man parašyti, o po to atlikti savo kūrinį – didžiulis malonumas.

Greitai pripratote prie aplinkinių dėmesio? Juk po to, kai jūsų kūrinys „Too Late ForLove" buvo įkeltas į visus muzikos kanalus, sulaukėte daug teigiamų atsiliepimų. Nuo pat pradžių jus laikė vienu iš šių metų „Eurovizijos“ lyderių.

Manęs dėmesys neerzino, bet prieš vykstant į Tel Avivą dažnai jaučiausi pavargęs nuo kelionių. Pastaruosius kelis mėnesius kas savaitę aš keliavau po skirtingas šalis, dalijau interviu, susitikau su žurnalistais. Auginu du vaikus. Mano mažyliui Michaelui – dveji, o dukrai Naomi – ketveri. Kaip tėčiui, tikrai nebuvo paprasta atsiskirti nuo vaikų. Aišku, iš kitos pusės, kartu su visa šeima išgyvenome „Eurovizinę“ svajonę.

Vaikai, žiūrėdami televiziją, supranta, kad ekrane matomas žmogus – jų tėtis ir jis dainininkas?

Abu vaikai moka niūniuoti mano dainas, atpažįsta ir džiaugiasi. Žinote, giliai širdyje – aš sau seniai esu nugalėtojas, po to, kai laimėjau „Melodifestivalen 2019“, visos svajonės išsipildė, todėl savo tikslo aš sieksiu, bet pergale džiaugiuosi jau seniai.