Dauno sindromą turinti Nikita Marija stulbina – aukso medalis, patyčios ir jos misija
Prieš dvejus metus Italijoje vykusiame žmonių su Dauno sindromu sportinės gimnastikos pasaulio čempionate auksu sužibėjusi vilnietė Nikita Marija – ne tik tituluota čempionė, bet ir ryškus įkvėpimo šaltinis. Sėkmingai pasirodžiusi tarptautinėse varžybose, įgijusi dar daugiau pasitikėjimo, 17-metė Nikita dabar aktyviai kuria turinį socialiniuose tinkluose ir siekia įveikti klaidingas nuostatas apie žmones su Dauno sindromu.
Tačiau apie viską – nuo pradžių. Vilniuje gimusi Nikita Marija į gimnastikos pasaulį įžengė dar būdama devynerių. Gimnastikos sporto klube „Skrydis“ atradusi aistrą aktyviam gyvenimui, Nikita Marija čia pradėjo pildyti savo svajones.
„Man buvo devyni metai, kai pradėjau lankyti gimnastiką, ir iki dabar sportuoju kiekvieną dieną. Kaip ir daugelį vaikų, į gimnastiką mane atvedė tėvai. Anksčiau dar lankiau plaukimą, bet gimnastika man patiko daug labiau, todėl čia ir pasilikau“, – portalui Žmonės.lt pasakoja septyniolikmetė.
Paklausta, kaip prisimena dieną, kai iškovojo aukso medalį, Nikita Marija šypteli: „Čempionatas vyko jau beveik prieš dvejus metus. Man tai buvo pirmos tokios didelės tarptautinės varžybos. Su trenere važiavome nieko nesitikėdamos, tad kai paskelbė rezultatus – nustebau ir labai džiaugiausi“.
Prisiminus vieną svarbiausių gyvenimo akimirkų, Nikita Marija leidžiasi į atviresnį pokalbį apie drąsą stoti prieš kamerą ir norą keisti žmonių požiūrį.
Nikita, aktyviai dalijiesi gyvenimu internete. Kaip kilo mintis kurti turinį ir laužyti stereotipus apie Dauno sindromą turinčius žmones?
Iš tiesų, idėja kilo sesei, o aš iš karto sutikau, nes kiekvieną dieną mes susiduriame su įvairiais stereotipais, norėjome užkirsti tam kelią. Daug kas vis dar tiki keisčiausiais stereotipais apie Dauno sindromą, o geriausias būdas juos paneigti, tai vizualiai parodyti kuriant turinį. Taip pat turinio kūrimas mūsų socialinėms žinutėms padeda pasiekti didesnį kiekį žmonių. Kurti turinį ir filmuotis man labai patinka – tai ne tik būdas įveikti stereotipus, bet ir įdomi veikla.
Kokias klaidingas nuomones apie žmones su Dauno sindromu dažniausiai pastebi?
Dažniausiai tai šie nusistatymai: žmonės su Dauno sindromu negali būti savarankiški; žmonės su Dauno sindromu negali kalbėti; žmonės su Dauno sindromu visada yra laimingi; žmonės su Dauno sindromu visi atrodo vienodai.
Galbūt kai kuriems žmonėms šios savybės ir yra būdingos, tačiau jokiu būdu negalima to priimti kaip taisyklės ir taikyti visiems asmenims – juk kaip ir kiekviena kita asmenybė, žmonės su Dauno sindromu irgi yra skirtingi, turi skirtingus gebėjimus bei talentus.
Kartu su viešumu neretai ateina ir žmonių pyktis. Ar dėl savo turinio teko sulaukti kandžių komentarų? Kaip į tai reaguoji?
Deja, bet labai dažnai tenka sulaukti piktų ir šokiruojančių komentarų iš nepažįstamų žmonių, kurie be jokios priežasties nori įskaudinti mane ir mano šeimą. Stengiuosi nekreipti į juos dėmesio, bet kartais su sese mano paskyroje stengiamės ir pasidalinti, kad ir kiti suprastų, su kokia realybe ir neteisybe kartais tenka susidurti Dauno sindromą turintiems žmonėms.
O gal sulauki komentarų, laiškų, kad žmones įkvepi?
Taip! Nors piktų komentarų netrūksta, tikrai dažnai susilaukiu gražių ir motyvuojančių žinučių, iš žmonių, kurie palaiko ir skatina nepasiduoti. Tai labai motyvuoja ir suteikia vilties, kad yra ir gerų žmonių.
Kaip į tavo veiklą reaguoja tėveliai?
Jie labai mane palaiko, padeda, kai mums su sese pritrūksta idėjų. Mūsų šeima visais būdais kovoja su stereotipais apie Dauno sindromą, o mano mama net įkūrė Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociaciją, kad padėtų kitoms šeimoms ir taip pat šviestų visuomenę. Įvairūs stereotipai liečia ne tik mane, bet ir mano šeimą, todėl visi labai prisideda ir palaiko.
Dažnai daliniesi akimirkomis su seserimi, esate labai artimos?
Su mano vyresniąja sese esame labai artimos, ir kartu kuriame mano instagramo postus, daug laiko praleidžiame kartu. Kurdamos video mes smagiai praleidžiame laiką, daug juokiamės. Kartu dabar dar kuriame ir socialinį verslą, kurio dėka tikimės surinkti pinigų Dauno sindromo asociacijai ir suvienyti visus, kurie žmonių skirtumuose mato grožį, o ne blogį.
Ko labiausiai nori pasiekti, kuriant tokio tipo turinį internete?
Pagrindinis mano tikslas, kad žmonės neturėtų išankstinio nusistatymo apie Dauno sindromą ir nenurašytų asmenų prieš suteikiant jiems galimybę ir prieš leidžiant jiems atsiskleisti. Deja, dažniausiai taip ir nutinka. Taip pat noriu, kad tėveliai, kurie galbūt susilaukė atžalų su Dauno sindromu, žinotų, kad jų vaikas galės turėti laimingą ir sėkmingą gyvenimą...
Nikita, kokia yra didžiausia tavo svajonė?
Aš turiu labai daug svajonių, kai kurios jau ir išsipildė. Dabartinė labai didelė svajonė yra pamatyti gyvai savo mėgstamiausią muzikinę grupę – „Baltos Varnos“!
Fotogalerija:
+2