Davidas Walliamsas – žmogus, privertęs vaikus iškeisti kompiuterį į knygą

Jo parduotų knygų tiražai siekia 13,8 milijono: Walliamsas – perkamiausias autorius Didžiojoje Britanijoje 2017-aisiais! Vien per praėjusius metus jis uždirbo 19,5 milijono eurų ir yra lyginamas su tokiais grandais kaip Joanne Rowling, vampyrų sagos kūrėja Stephanie Meyer ir šviesaus atminimo Roaldas Dahlis (pastarasis gal mažiau žinomas pas mus, bet laikomas vaikų literatūros klasiku anglakalbiame pasaulyje).

Jo knygose daug fantastiškos atjautos atstumtiesiems ir kenčiantiems. Vaikui, kuris nepritampa prie bendraamžių. Vaikui, kurio šeima nenori girdėti jo problemų. Vaikui, išgąsdintam mylimo žmogaus ligos ar mirties.

Pirmąją Davido Walliamso knygą „Berniukas su suknele“ leidykla „HarperCollins“ išleido 2008-ųjų lapkritį. Autorius dirbo it pagal kalendorių – kasmet rudenį pasirodydavo po iliustruotą tomą. Tradiciją pažeidė dvi „Blogiausių pasaulio vaikų“ dalys, pristatytos 2016 ir 2017 metų gegužę, tačiau rudeninės knygos irgi pasirodė – nepareigingumu skaitytojams neapkaltinsi. Neskaityti Walliamso – nekieta, net „iPad“ ir kompiuterinių žaidimų laikais. Ir, kaip sako visuomenės kritikai, galime žavėtis Davido stiliumi ar piktintis jo juoduoju humoru, tačiau žmogus, privertęs vaikus iškeisti kompiuterį į knygą, vertas pagarbos.

Autoriaus paslaptis paprasta: jo tekstai kupini ironijos ir farso. Sakoma, jog Walliamsas naudoja tas pačias idėjas, kurios įkvėpė „Little Britain“ tualeto humorą, nuoširdžiai mėgstamą vaikų (suaugusiųjų – irgi, tik jie išmoko apsimesti, jog laiko tokius juokelius nepadoriais). Drauge knygose daug fantastiškos atjautos atstumtiesiems ir kenčiantiems. Vaikui, kuris nepritampa prie bendraamžių. Vaikui, kurio šeima nenori girdėti jo problemų. Vaikui, išgąsdintam mylimo žmogaus ligos ar mirties.

Pirmosios Walliamso istorijos „Berniukas su suknele“ herojus, augantis be mamos, bet su tėčiu ir broliu – „tikrais vyrais“, eina į mokyklą vilkėdamas suknele. Šventeivos įžvelgė knygoje translytiškumo propagandą (juolab kad Walliamsas ir pats persirengdavo savo laidoje moteriškais apdarais). O auditorija, kuriai ji buvo skirta, skaitė apie drąsą būti kitokiam ir atsispirti spaudimui.

„Pono Smirdžiaus“ herojės Chlojos nemėgsta bendraklasiai ir ne itin myli arogantiška motina. „Berniuko milijardieriaus“ personažas gauna pamoką, kad ne viską nusipirksi už pinigus, – net suaugusieji ne visada atsimena šitą tiesą, o kai tau dvylika, ji apskritai neįkainojama.

Kad ir apie ką rašytų Walliamsas, jo knygose nėra vietos nuoboduliui ir veidmainystei. Jos linksmos, nors ironiškas tonas slepia svarbius dalykus. Tiesa, jam kartais priekaištaujama, kad intelektu nusileidžia iki savo vaikiškos auditorijos ir neskatina vaikų ambicijų, – bet juk ir taip netrūksta autorių, kurie tai daro. Arba tokių, kurie rašo apie burtininkus, robotus, ateivius ar vampyrus... Kažkas turi kalbėti ir apie kitus dalykus. Ateivį ar vampyrą kada dar sutiksi, o štai nekenčiama mokykla ir nieko nesuprantantys suaugusieji, nuo kurių visiškai priklausai, štai tavo, vaikeli, kasdienybė.

Rašytojas prisipažįsta, kad rašyti vaikams nelengva, tačiau jam patinka savo istorijomis juos juokinti. Jo paties sūnus Alfredas – dar toli gražu ne skaitytojas, berniukui nėra nė penkerių. O ir gyvena ne su tėčiu – rašytojo ir efektingosios olandų manekenės Laros Stone (35) santuoka nutrūko 2015-aisiais. Tačiau Walliamsas turi didelę patirtį – juk pradėjo rašyti nuo vaikystės. Tiesa, privalomų mokyklos rašinėlių piktybiškai nerašydavo, užtai mielai kurdavo komiškų situacijų scenas ir dialogus, nes svajojo tapti aktoriumi.

Svajonę Davidas labai nuosekliai įgyvendino – Bristolio universitete studijavo vaidybą, dar mokydamasis pradėjo dirbti Nacionaliniame jaunimo teatre, susipažino Mattu Lucasu (43), kuris tapo kolega bei „Little Britain“ partneriu, ir pakeitė pavardę: iš įprasto Williamso tapo Walliamsu. Kodėl? Kai stojo į aktorių profsąjungą „Equity“, paaiškėjo, jog vienas Davidas Williamsas jau yra. O jis niekada nenorėjo būti „dar vienas“. Ir kol kas jam sekasi.