Debiutinį romaną „Vilko valanda“ pristatęs Andrius Tapinas: „Tai žaidimas su skaitytojais“

Stimpankas – fantastikos žanras, kuriame dominuoja garu varomos technologijos ir kurio veiksmas dažniausiai perkeliamas į alternatyviąją Viktorijos epochą arba į Jungtinių Valstijų „laukinius vakarus“.

A.Tapino romane „Vilko valanda“ vaizduojamas 1905-ųjų metų Vilnius, tačiau čia jis – laisvasis miestas, progreso, mokslo ir mistikos centras, kuriame šeimininkauja alchemikai, skraido dirižabliai, o Jonas Basanavičius – patrakęs mokslininkas, po sostinę skraidantis savadarbiu ornitopteriu „Laumžirgis“.

Savo debiutinę knygą A.Tapinas pristatė Vilniaus universiteto Teatro salėje. Čia susirinkę istorijos ir knygų gerbėjai galėjo pasiklausyti vyrų grupės „Ugniavijas“ patriotinių dainų, o vakaro vedėja muzikologė Zita Kelmicakitė atskleidė, koks galėjo būti fantastinis praėjusio amžiaus pradžios Vilnius.

Dar prieš pasirodant knygai, A.Tapinas portalui 15min.lt pasakojo, kaip jam gimė idėja rašyti knygą „Vilko valanda“. „Pernai per „Knygų mugę“ mane suėmė baltas pavydas, nes daug knygų pristatė mano kolegos žurnalistai. Baltas pavydas yra varomoji jėga, todėl tuo metu leptelėjau, kad kitai „Knygų mugei“ reikės parašyti knygą. Kitą dieną sulaukiau skambučio iš leidyklos ir man buvo pranešta, kad šis mano pasisakymas užfiksuotas. Žinojau, kad noriu rašyti „steampunk“ stiliumi. Turbūt net iki gegužės mėnesio primindavau, kad į mano kūrybą būtų žvelgiama kritiškai, nes, jeigu užsiimu grafomanija, neverta kankintis. Tačiau leidėjams viskas tiko“, – sakė debiutuojantis rašytojas.

Rašytojo flirtas su skaitytojais

„Abu Tapinai, tėvai, gali didžiuotis, nes šiandien mano rankose tokia knyga“, – knygos pristatymą mintimi apie rašytojo tėvus pradėjo Z.Kelmickaitė. Netrukus moteris griebė jautį už ragų ir nevyniodama žodžių į vatą pareiškė, kad laidos „Pinigų karta“ kūrėjas ir vedėjas, vos parašęs knygą, užlipo ant grėblio, nes Vilnius daugeliui atrodo toks pats, vienodas. Kaip jis gali būti kitoks?

Garsi muzikologė, nebijodama provokuoti rašytojo, paklausė Andriaus, kaip jis sugalvojo knygos herojus. „Tam tikra prasme, tai yra žaidimas su jumis visais. Vilnius nėra vienas vienintelis, jis skirtingas kiekvienam iš mūsų. Juk ir mūsų didvyriai skirtingi, nors yra nuomonė, kad jie yra visi švelni. Šioje knygoje ir Jonas Basanavičius yra kitoks – jis skraido, jis yra alchemikas, jam gali net ginklą tekti pasiimti į rankas. Be to, istorija yra tas dalykas, kurį galima šiek tiek pakeisti, paflirtuoti su skaitytojais“, – sakė A.Tapinas.  

Knygos pristatyme dalyvavęs rašytojo bičiulis Mykolas Katkus teigė, kad Vilnius, apie kurį rašoma knygoje, yra kiekvienam skirtingas. Tačiau jis prisipažino, kad būtent Andriaus požiūris ir žvilgsnis į Vilnių jam buvo įdomus.

O toliau pokalbis virte virė. „Stengiausi išlaikyti didžiulį tempą, nes kitaip man būtų buvęs peilis. Jei herojai kalbasi, tai greitai, o tada puola skraidyti ar šaudytis, jei myli, tai greitai. Tai ištisas greitukas“, – humoro nestokojo A.Tapinas bei perspėjo, kad ši knyga yra pramoginė.

Visgi Z.Kelmickaitė paprovokavo pristatymo dalyvius, ar vyresnės kartos skaitytojams patiks tokiu greitu tempu parašyta knyga. „Jaunieji skaitytojais šioje knygoje matys greitą veiksmą, „iPado“ pakaitalą, o vyresniems ir tokiems, kaip aš, įdomesni kiti dalykai“, – įsitikinęs M.Katkus.

„Noriu pabrėžti vieną dalyką. Tai yra knyga apie laisvę ir tai, kad ją pristatome per mūsų laisvės dieną, man didžiulė garbė. 1905 metai, įsivaizduokite carinę Rusiją, įsivaizduokite laisvą mažytį miestą, ištrauktą iš jos. Galime tik suprasti, kokį įtūžį galėjo jausti ta didžiulė šalis. Ta laisvė, už kurią kovojo mūsų vyrai, ir laisvė, kurią kiek kitaip gynė šios knygos herojai, nesiskiria nuo laisvės, kurią turime šiandien, kurią su mielu noru norėtų paimti mūsų didesni ar mažesni kaimynai“, – reziumuodamas sakė A.Tapinas ir netrukus dalijo autografus, priiminėjo sveikinimus ir gėles.