„Dėdė Vania“ panardins žiūrovus į aistrų pasaulį ne teatro, o muziejaus erdvėse
Dar nepatirti pojūčiai ir paslaptinga devynioliktojo amžiaus pabaigos dvasia lauks žiūrovų naujausiame Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) spektaklyje „Dėdė Vania“, kuriuo teatras užbaigia intensyvų kūrybinį 73-ąjį sezoną. Intriguojanti Lietuvoje naujo imersinio teatro spektaklio pagal Antoną Čechovą premjera birželio 20 ir 21 d. pakvies į tuos laikus menantį Literatūrinį A. Puškino muziejų Markučiuose.
Unikalioje sostinės vietoje „scenas iš provincijos gyvenimo“, kaip įvardijo pats A. Čechovas, atkuriančio spektaklio inscenizacijos autorius ir režisierius – Tadas Montrimas, dailininkė – Irina Komissarova. „Dėdės Vanios“ veikėjus įkūnys Aleksandras Agarkovas (Serebriakovas), Juliana Volodko (Jelena Andrejevna), Jelena Orlova (Sofija Aleksandrovna), Inga Maškarina (Voinickaja), Viačeslav Lukjanov (Voinickis), Andrius Darela (Astrovas), Jurij Ščiuckij (Teleginas), Valentina Lukjanenko (Marina) ir kt. Spektaklis bus vaidinamas rusų kalba.
Inovatyviu principu sukurtame spektaklyje žiūrovai su gidu keliaus po skirtingas veiksmo vietas, tapdamas nematomu ir negirdimu, bet visa stebinčiu įvykių liudininku. XIX amžiaus pabaigos autentiškumą ir atmosferą išsaugojęs Literatūrinis A.Puškino muziejus Markučiuose – patogus ne tik geografine padėtimi, unikaliu interjeru, bet ir kalvoto kraštovaizdžio teritorija aplink sodybą, tinkama atskiras scenas vaidinti ne tik namų viduje, bet ir lauke, taip dovanojant žiūrovams tikrą „kelionės laiku“ pojūtį.
Į „Dėdę Vanią“ susirinkę žiūrovai bus skirstomi į keturias grupes po 15 žmonių. Kiekvienai grupei skiriamas gidas – stalkeris, kurio užduotis – koordinuoti žiūrovų kelionę po 1896 m. parašytą kūrinį. Gidai supažindins savo grupes su būsimo spektaklio taisyklėmis, žiūrovų pareigomis ir teisėmis bei išdalins kaukes, kurių žiūrovai negalės nusiimti iki pat spektaklio pabaigos. Vienu metu bus vaidinamos keturios atskiros scenos, stebimos skirtingų grupių žiūrovų, kurios pagal gidų nurodymus keliaus spektaklio erdvėje. Kambariai muziejuje yra atskirti durimis, bet tiek žiūrovai, tiek pjesės herojai, būdami savo aplinkoje, gali girdėti už sienos vykstantį gyvenimą.
Spektaklio kūrėjų tikslas – atkurti ne pjesės „Dėdė Vania“ siužetą, bet pačią situaciją – neapykantos, savigraužos, pykčio, o kartu ir meilės bei aistros perpildytus Voinickio namus, sukuriant sąlygas žiūrovui ne tik stebėti, bet ir patirti, maksimaliai pasinerti į visiškai naujus išgyvenimus, patirtis, jausmus.
„Tai bus tarsi koks dėmesingas pasivaikščiojimas po gyvenimą, po „Dėdės Vanios“ pasaulį. Memorialiniai muziejaus kambariai yra išsaugoję labai unikalią XIX amžiaus pabaigos – XX a. pradžios atmosferą, kurią siekiame perteikti per tiksliai atkurtus senovinius to laikmečio baldus, kostiumus, kvapus, apšvietimą. Bus ir tam tikrų reikalavimų žiūrovams, pavyzdžiui, visiškai išjungti mobiliuosius telefonus, nebendrauti tarpusavyje, dėvėti kaukes iki spektaklio pabaigos, kad žiūrovas visiškai liktų su savimi, su savo mintimis, nesiblaškytų, taptų „nematomu“ tame vyksme ir žvelgtų tarsi pro filmavimo kameros akutę“, – sako režisierius T. Montrimas, žadantis, kad spektaklyje bus ir išties mistinių momentų, netgi detektyvo niuansų.
Nors į premjerinius spektaklius visi bilietai jau išpirkti, teatras planuoja spektaklį „Dėdė Vania“ dar rodyti rugpjūčio 29 ir 30 bei rugsėjo 4, 5, ir 6 dienomis.
LRDT informacija