Deimantė Kazėnaitė apie trumpėjančius plaukus: „Labiau gaila visiems aplinkui nei man“
Vizažistė bei modelis D. Kazėnaitė ilgą laiką turėjo ilgus plaukus. Todėl kai prieš pusmetį juos nusirėžė ir patamsino, netruko sulaukti ir komplimentų ir padūsavimų – ar negaila? Per keletą kartų Deimantė dar patrumpino plaukus – dabar jie vos siekia pečius. Su ja kalbamės apie šukuoseną, plaukų priežiūrą ir dažymą.
„Dėl paties sprendimo – labiau gaila visiems aplinkui nei man, – šypsosi Deimantė. – Galbūt todėl, jog aš žinau, kad mano plaukai pakankamai gerai auga. Tam žingsniui pribrendau, nebuvo dvejonių, o tik džiaugsmas. Vis dar sulaukiu merginų laiškų, kaip joms gaila mano nukirptų kasų. Pasakysiu atvirai: man buvo pabodusios, kaip aš vadinu „vaidilutės“ kasos ir tos pačios bangos. Gyvenimas per trumpas nešioti vieną šukuoseną ir atrodyti visą laiką taip pat. Priėmusi sprendimą nesiblaškau, tik jo niekada nedarau dėl kitų įtakos – pati turiu viziją.“
Diskutuojame su Deimante apie tai, kad dabar visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, matoma tendencija, kai ilgus plaukus turėjusios moterys juos nusirėžia – apsikerpa madingais „bob“ arba „lob“ („long bob“) kirpimais.
„Be abejo, tendencijos toms vizijoms įtakos turi, kai matai, kas tau patinka. Tad pradžioje, kad šiek tiek priprasčiau, pasilikau ilgesnį plaukų ilgį, o kai supratau, kad labai patinka, dar patrumpinau. Nes kas tie keli centimetrai, kai nusirėži pusę plaukų – jau gaila ir nepabandyti“, – juokiasi vizažistė.
Dar viena priežastis – norėjosi lengvumo ir patogumo žiemą.
„Pradžioje palikus šiek tiek ilgesnį ilgį du-tris mėnesius apskritai neformavau plaukų, patiko, kaip jie krenta natūraliai. Tai man buvo kažkas tokio wow, kad nieko nereikia daryti. O kai nukirpau trumpą „bob“, plaukai gražiau atrodė paformuoti ir išfenuoti, suteikiant tam tikrą formą. Todėl įsigijau apvalų šepetį-džiovintuvą.“
Deimantė teigia, kad turi auksinę taisyklę, kalbant apie plaukų priežiūrą ir sveikatą. Tai balansas. „Kadangi yra daug progų, renginių ir viso kito, kai norisi formuoti ir kažką pasidaryti su plaukais, tai kitą pusę laiko stengiuosi jų nedeginti, patepti aliejukais, pamaitinti. Žodžiu, pusę laiko gadini, pusę – atstatai.“
Mergina atvira – be gerų genų čia irgi neapsieita: „Aš juos gavusi neblogus, svarbu labai nesugadinti“.
Su Deimante kalbame ir apie tai, kad kartais moterys labai susigadina plaukus juos šviesindamos, per dažnai dažydamos, pasirinkdamos netinkamus meistrus.
Kartais žmonėms atrodo, jog aš dažnai keičiu spalvas ar šukuosenas, bet iš tikro nieko nedarau drastiškai ir greitai.
„Turiu filosofiją ir kalbant apie plaukų dažymą. Kodėl aš, nusidažiusi balayage ir nušviesinusi pusę galvos, turėjau tokius pat sveikus plaukus? Kartais žmonėms atrodo, jog dažnai keičiu spalvas ar šukuosenas, bet iš tikro nieko nedarau drastiškai ir greitai. Kai prieš kokius 3 metus iš tamsiaplaukės norejau pereiti prie šviesaus balayage, tą dariau metus. Per naktį netapau blondine ar atvirkščiai. Visada atsirenku gerus meistrus, išsiaiškinu, kas stiprus toje srityje, kuri man reikalinga. Taigi kai dažiau šviesiai, tą dariau su specialiomis olaplex priemonėmis, dažymas užtrunka ilgai, tačiau plaukas liekas gyvas ir neišsausėja. O kai pasiilgau tamsių plaukų ir nusidažiau, supratau, kad jie buvo per tamsūs. Vėlgi neskubėjau, tik už poros mėnesių įdėjome vadinamų blyksnių, tad bendras vaizdas buvo šviesesnis.
Na o po pusmečio vėl kirpau ir tamsinau plaukus. Iš pradžių rinkausi ne tokius tamsius, nes norėjau prisijaukinti spalvą. Todėl norint turėti sveikus plaukus rekomenduoju keistis, eksperimentuoti, bet jokiais būdais nedaryti pokyčių per naktį. Ir patariu rinktis geriausius meistrus, nes yra daug tokių, kurie sugadina plaukus. Čia geriau netaupyti arba tada nedaryti nieko. Pokyčiui reikia pribręsti ir nedaryti tik dėl to, kad draugė taip patarė. Reikia pačiai nuspręsti.“