Deivio ir Renatos Norvilų kelionė JAV: azartiškas Las Vegasas ir nuotykiai Arizonos dykumoje

Į Jungtines Amerikos Valstijas Deivis ir Renata Norvilai išvyko vos prasidėjus 2015-iesiems. Tai svetur gyvenantys draugai prisiviliojo... Nors gerai gerai, labai vilioti nereikėjo: idėja Norvilas lengvai „užkabino“. „Mūsų draugai jau seniai mus kvietė apsilankyti. Sakė, kad turi laiko ir gali šį tą parodyti. Pats galvoju, kad ką žmogus turi per gyvenimą padaryti, tai kiek įmanoma daugiau pasaulio pamatyti. Juk tai įsirėžia į atmintį... Tai mes ir nesilaužėm – ėmėm ir išskridome“, – Žmonės.lt pasakojo D.Norvilas. 

Las Vegase – „Cirque du Soleil“ ir lošimai

Išskrido jie tik dviese – juk kelionė tolima, sudėtinga, vargu, ar vaikams įkandama. Nusileido Čikagoje, bet ilgai neužsibuvo – beveik iškart patraukė Las Vegaso, esančio Nevados valstijoje, link. O ten įspūdžiai it iš gausybės rago pažiro, nors dienas praleido vos keturias. 

„Pasielgėme šiek tiek neteisingai – pačioje kelionės pradžioje Las Vegase pasižiūrėjome tokį šou, kuris pranoko vėliau matytus dalykus. Tai buvo tokio aukšto lygio „Cirque du Soleil“... Man atrodo, Las Vegase vienu metu vyksta septynios jų programos, o mes pažiūrėjome šou „O“. Visiškai nepasigailėjome, o vėliau paskaitėme, kad tai – viena geriausių jų programų. Įspūdis begalinis, sėdėjome išsižioję... Neįtikėtino grožio meno kūrinys. Vienu metu suskaičiavau net 10 iškart vykstančių planų. Bandžiau akylai stebėti, kaip jie spėja pakeisti dekoracijas, bet nėsyk nepastebėjau. Kažkokiu būdu jie nutraukia dėmesį ir per tąlaik pastato naujas, didžiules“, – kupinas susižavėjimo Žmonės.lt pasakojo D.Norvilas. 

Pabandė Las Vegase ir lošti, be abejonės. Tik neišlošė nieko, bet dėl to neliūdi. „Šiaip lošti bijau, nes esu labai azartiškas. Tačiau pabandėme. Gal reikėjo sėsti prie pokerio stalo, bet neišdrįsau... Automatus išbandėme – su Renata „prapylėm“ gal po 30 dolerių... Pralošėm. Bet su tokia filosofija ir atėjau, kad pralošiu. Jei tikiesi, kad laimėsi, tai gali prarasti didžiulius pinigus“, – svarsto dainininkas. 

Vieną dieną pora skyrė žymiesiems, palyginus netoli Las Vegaso esantiems kanjonams. Tarp jų ir Didžiajam. „Taip pat važinėjome ir po Arizonos kalnus – norėjome pasižvalgyti. Ten man į užpakalį kaktusas įdūrė! Bandžiau šiek tiek pajuokauti, o gavosi taip, kad baigėsi visai nejuokingai – nesitikėjau, kad spyglys taip prilips ir dar nulūš! Ir juokiausi, ir šaukiau... “, – kvatojo D.Norvilas.

Nuvylė Holivudas

Kadangi kelionės laikas ribotas, ilgai netrukę Deivis ir Renata patraukė Los Andželo, Kalifornijos, link. Per dvi dienas pora čia spėjo pamatyti nei daug, nei mažai: „Ten važiavome į Santą Monicą, Malibu, pamatėme patį Los Andželą, taip pat Holivudą. Jame nusifotografavome prie to užrašo, kuris labai toli... Bet, tiesą sakant, apie Holivudą susidariau nekokį įspūdį. Pavaikščiojome ta žvaigždžių alėja, bet anksčiau ją įsivaizdavau visai kitaip. Nėra joje asmeniškumo... Daug didesnį įspūdį man paliko tokia nedidelė aikštelė, kur įamžintos senosios žvaigždės. Pavyzdžiui, Marilyn Monroe rankutės ir batukai įspaudi, jos parašas. Ten jau individualumas...“

Be to, ir vietoje besisukiojantys pasipelnyti siekiantys žmonės Norvilams neleido atsipalaiduoti. „Labai erzino žmonės, kurie išsibarstę per visą alėją. Dažniausiai juodaodžiai. Lenda jie, bruka kažkokius kompaktus. Draugas pasakojo, kad kartą nesupratęs paėmė tą kompaktą, o jis ėmė reikalaut pinigų, neva jį atėmė. Kažkoks egiptietiškas bjaurumas, naglumas... Man labai nepatiko. Todėl norėjau kuo greičiau iš ten gelbėtis“, – pasakojo.

Užtat pabėgęs nuo holivudinio šurmulio Deivis surado Los Andžele ramesnį kampelį: „Vieną vakarą prisėdau kažkokioj alėjoje, kur užsikabinęs Amerikos vėliavėlę pats sau vienas grojo diedukas. Buvo kažkas neįtikėtino. Taip gražu... Kaifavau.“

Kultūringa Čikaga

Iš saulėtosios Kalifornijos Norvilų šeimyna patraukė atgal į Čikagą. Daug dėmesio pora skyrė mieste klestinčiai kultūrai. „Ten pasižiūrėjome tokį šou – „Milijono dolerių kvartetą“. Tas šou apie Elvį Presley, Johnny Cashą, Jerry Lee ir Carlą Perkinsą. Tai tikra istorija – kartą jie visi susitiko studijoje, kvailiojo, įrašinėjo kažkokias dainas. Buvo liūdna diena, nes Cashas ir Perkinsas pasakė leidėjui, kad išeina. O leidėjas paprašė, kad šie leistų pasilikti tai, ką tądien įrašė, ir išleisti. Leido. Po kažkiek laiko tuos įrašus pardavė už milijoną dolerių. Dėl to šou taip ir vadinasi. Nežinau... Renatai labai patiko, o aš nelabai supratau. Buvo šnekama specifiniu akcentu ir nesusigaudžiau, apie ką ten kalbama“, – neslėpė D.Norvilas. Čikagoje pora aplankė ir daugiau spektaklių, bet šis – įsimintiniausias. 

Čikagoje Deivis ir Renata buvo ilgėliau, todėl ir pasilepino daugiau – aplankė daug restoranų, skaniai valgė, apsipirkinėjo. „Juokinga, kai nuvažiuoji į kitą kraštą ir žmonės nori pavaišint lietuviškais patiekalais. Nors mūsų draugai to nedarė, vis tiek cepelinų paragavome – apsilankėme lietuviškoje kavinėje. Panašūs į mūsų“, – juokėsi D.Norvilas. 

Apskritai, sako, kelionės metu stengėsi atrasti kažką lietuviško. Antai Los Andžele norėjo pamatyti lietuvišką mokyklą ir bažnytėlę, tačiau jos buvo uždarytos, o Čikagoje susitiko nemažai lietuvių. Dažnas pažino Deivį, pamatęs šypsojosi. 

„Aplankiau turbūt visus seniai nematytus draugus. Todėl ko labiausiai pasiilgsiu, tai jų. Be to, susitikome Amerikos lietuvių. Labai įdomu su jais pabendrauti... Kai kurie kalba tokiais akcentais, kokių, manau, net nebeturime Lietuvoje. Žodžiai, kuriuos jie vartoja, gražūs, istorijos labai nuoširdžios. Aišku, didžiausią akcentą turi tie, kurie ten gyvena tik metus. O tie, kurie gyvena Amerikoje 50 metų, lietuviškai kalba labai švariai. Čia, aišku, ironizuoju... Neseniai išvykę pradeda vaizduoti didžiulius užsieniečius, o kiti didžiuojasi lietuvybe. Turbūt net mūsų šventes labiau nei mes švenčia“, – svarsto D.Norvilas. 

Brodvėjus ir Rugsėjo 11-oji

Dar kelias dienas prieš kelionę namo pora skyrė Niujorkui. Svajonių mieste Norvilai pamatė kone viską, ką norėjo. „Man buvo labai įdomus Brodvėjus. Bet, kaip sakiau, su Las Vegase matytu šou viskam užbėgome už akių... Brodvėjuje žiūrėjome „Operos Fantomą“, kurį rodo jau 27-erius metus. Manau, prieš tuos 27-erius metus matyti rūmuose plaukiančią valtį buvo beprotiškai įspūdinga, o dabar... Tikrai graži muzika, gražiai visi dainuoja. Negalima skųstis – tikrai buvo gražu. Pats gal labiau norėjau pažiūrėti kabaretą, bet negavome bilietų“, – pasakojo D.Norvilas. 

Visgi didžiausias įspūdis D.Norvilui liko iš Rugsėjo 11-osios muziejaus. Jis dabar stovi vietoje bokštų dvynių, greta – du didžiuliai fontanai: „Šiaip amerikonai labai nuotaikingi – daug klega, juokauja, šypsosi. O ta vieta kardinaliai kitokia. Absoliuti tyla, ramybė, visi susikaupę. Beprotiškai reikšminga ir įspūdinga vieta. Ta atmosfera slegia. Mano draugai išėjo gerokai anksčiau, nes nepajėgė būti ilgiau. Muziejuje galima pamatyti lėktuvų, kurie tada dužo, dalis, kruvinus batus, žuvusių daiktus... Žiauru, baisu.“

Kiek kitaip pora įsivaizdavo ir garsųjį „Times“ skverą. „Įsivaizdavau, kad ta aikštė daug didesnė. Aišku, gražu, bet kad būtų kažkas tokio... Pasivaikščiojome, apsipirkome“, – prisimena Deivis. 

O iš Niujorko – jau namo, į Vilnių. Tiesa, su nuotykiais ir čia: „Dėl pūgų buvo atšaukiami skrydžiai, paskelbta ekstremali padėtis. Ir mūsų skrydžio teko laukti... Žodžiu, buvo istorijų, bet štai, mes – namie.“

Išpardavimai, nuolaidos ir pirkiniai

Į Vilnių Deivis ir Renata grįžo taip gausiai apsipirkę, kad net prireikė pirkti papildomą bagažą – kitaip viskas niekaip nebūtų tilpę. Užtat dabar Deivis būsimiems keliautojams rekomenduoja verčiau jau daiktus pirkti internetu – ir lengviau, ir pigiau. 

Bet prisiminti matytus išpardavimus taip saldu... „Trumpo parduotuvėje dabar dideli išpardavimai – skubėkite! Aišku, gal prekės labiau patiktų rusams – viskas labai blizga. Stalai, lempos kainuoja dešimtis tūkstančių dolerių, bet mane pribloškė nuolaidos. Pavyzdžiui, sako „mes užsidarom dabar, kiek norit už šitai mokėti? Norit lempos už 9 tūkst. dolerių? Imkit, va, už tūkstantį“... Buvome labai nustebę“, – pasakoja D.Norvilas. 

Sako, ir jis, ir Renata parduotuvėse praleido nemažai laiko: „Šmutkės, o Jėzau... Nebegaliu žiūrėt į parduotuves! Ir Renatai teko dėl manęs pakentėti, ir man dėl jos... Aišku, aš geriausiai jaučiausi medžioklės ir žvejybos reikmenų parduotuvėse. Tokio pasirinkimo nebuvau matęs! Net mano dydžio kelnių, batų, striukių yra! Oi, ten tai buvo jėga...“

Kaip neatsiejama Amerika nuo pirkinių, taip ir nuo mėsainių. Norvilai net specialiai važiavo į „McDonald‘s“, kad patikrintų, koks mėsainių skonis ten. „Mėsainiai Amerikoje kitokie. Renata labai mėgsta „Big Mac“, tai ten jis mažesnis ir gerokai minkštesnis. Norėjosi išbandyti ir kitus jų patiekalus. Steikai, pavyzdžiui, yra visiška jų klasika. Labai juos mėgstu. Viename restorane valgėme labai skanias jūrų gėrybes. Tik po to man sustojo skrandis – iki paryčių prasikankinau“, – dar vieną nesklandumą prisiminė Deivis. 

Lietuvoje geriausia

Paklaustas apie amerikonišką kultūrą – pagarsėjusias dirbtines šypsenas ir perdėtą mandagumą, D.Norvilas neskuba teisti. „Tegul jie šypsosi. Jie išties mandagūs. Manau, kad mums dar toloka iki tokio aptarnavimo lygio, bet pastebiu, kad judame to link. Lietuvoje pasitaiko tų nemalonių replikų, žvilgsnių, bet mažėja. O ten, manau, labai teisingai viskas sutvarkyta: pasirodo, padavėjai uždirba labai nedaug, o galutinę sumą lemia arbatpinigiai. Vadinasi, turi stengtis būti maloniu. Buvau sužavėtas. Ten tikrai galioja pasakymas, kad klientas visada teisus“, – lygina D.Norvilas. 

Ir nors JAV jam patiko labai, savas, nors ir mažas kraštas vis tiek geriausias: „Neskaičiavome, kiek išleidome kelionei. Manyčiau, kad tikrai virš 10 tūkst. eurų. Bet buvo verta. Su malonumu darkart grįšiu, ir į kitas vietas nuvažiuosiu. Aišku, ir Lietuvoje ne viską mačiau, bet Amerika paliko didžiulį įspūdį. Tik grįžti po to į savo mylimą mažą šalelę ir taip juokingai atrodo eismo kamščiai, žmonių problemos... Bet labai miela. Mes tokie mažuliukai, bet tokie faini. Ir nors smagu pakeliauti, viską pamatyti, gyventi vis tiek noriu čia. Tai buvo nuostabi kelionė. Rekomenduoju pamatyti.“