Dėl ko šiuolaikiniai vyrai kartais verti užuojautos?

1 ...jie vis „ieško savęs“

Ir jiems vis atrodo, kad „atras save“ su kita moterimi... Taigi, vyrai dažnai kenčia atsidūrę meilės trikampyje. Nors tikrai ne mažiau kenčia ir kitos to trikampio „kraštinės“ – moterys. Vyrų keturiasdešimtmečio krizė – visai ne mitas. Sulaukus tokio amžiaus jiems ima vis dažniau atrodyti, kad jų šeimoje niekas nevertina ir nesupranta, ir, jei jie vieną dieną tiesiog dingtų, bet paliktų krūvą pinigų, niekas jų labai ir nepasigestų...

Taigi, vyrai ieško paguodos iš šalies – patvirtinimo, kad su pinigais ar visai be jų, su savo silpnybėmis, alaus pilvukais, plikėmis ar tauriai pražilusiomis garbanomis jau savaime yra vertybė. O kas ieško, tas randa. 

Aišku, moterys irgi būna neištikimos, bet joms tam ryžtis sunkiau – daugiau baimių, didesnis kaltės jausmas. Jei moterys ir įsitaiso meilužių, tai dažniausiai dėl naivaus savo noro iš dviejų „sulipdyti“ vieną: vienas gal labai žavus, turi gerą humoro jausmą, jaunatviškas ir energingas, gi kitas – solidus, patikimas, už jo – kaip už sienos. 

2 …jie perdėtai savimi susirūpinę

Ir tuo gerokai skiriasi nuo savo tėvų kartos. Dažna šiuolaikinė dama, likusi nakvoti pas žavų viengungį, būna priblokšta tuo, kad jo vonios lentynėlėje kur kas daugiau kūno priežiūros priemonių, nei jos, ir vonioje jis krapštosi kur kas ilgiau...

Arba pažvelkite į tuos dailius vyrukus sporto salėse – ne į jus jie, deja, žvalgosi, o į savo atvaizdus veidrodžiuose... Jie perdėtai susirūpinę ne tik tuo, KAIP atrodo, bet ir KAIP jaučiasi. Sveikas gyvenimo būdas – puiku ir sveikintina. Bet kai jaunas sveikas vyrukas, neišlenda iš privačių medicinos centrų, nes vis randa, ką išsitirti ir dėl ko pasikonsultuoti... Hmm. Tai kartais mums primena aimanuojančią dėl artrito močiutę.

3 …jie atiduoda atsakomybę moterims

Vis daugiau šiuolaikinių vyrų pasitraukia moterims už nugaros. Jie gražiai šypsosi ir sako: „Tu geriau žinai. Tu juk sugebi“.

Gamtos užkoduota, kad vyras turi būti priekyje: ginti ir būti atsakingas už savo moterį. Bet vis daugiau šiuolaikinių vyrų pasitraukia moterims už nugaros. Jie gražiai šypsosi ir sako: „Tu geriau žinai. Tu juk sugebi“. Kažin, ar jie dėl to gerai jaučiasi, bet renkasi lengviausią kelią (gal todėl, kad moterys irgi nevengia pareikšti, kad jos viską moka ir gali – kam tie vyrai?).

Vyrams nebereikia į šeimą parvilkti mamuto – jais džiaugiamasi vien todėl, kad netrukdo ir kartais paruošia vakarienę. Moterys sprendžia beveik viską: imti ar ne banko paskolą, kiek turėti vaikų, į kokį darželį ar mokyklą juos leisti, kaip auklėti. Vyrai būna šalia, bet stengiasi nelabai kištis – juk žmonos žino, kaip geriau... Bet štai kartais žmonos ir nusprendžia, kad be to subjekto, vakarus leidžiančio prie kompiuterio, joms bus geriau...

4 ...jie sunkiai apsisprendžia

Jei ištinka santykių krizė, kažkam iš dviejų reikia kaip nors išpainioti tą nuoskaudų kamuolį ar tiesiog vienu mostu atkirsti praeitį. Ir tą dažniausiai daro moteris – vyras niekaip negali apsipręsti, ką daryti. Net labiausiai įskaudinta moteris galėtų viską atleisti, jei vyras pasistengtų ją vėl apipilti dėmesio ženklais, bet dažniausiai taip nenutinka, nes jis… nėra tikras, ar taip verta elgtis. Situacija tampa tokia įtempta, kad jau beveik norisi, jog susikrautų tuos lagaminus ir išeitų, bet jis dūsauja ir niekur neina. 

5 …jie tingi stengtis dėl mūsų

Laikai, kai metų metais vyras siekdavo damos rankos, aišku, praėjo, bet daugelio moterų psichologija pasikeitė nedaug. Mums patinka, jei jie mūsų siekia visais įmanomais būdais ir nenustoja to daryti po pirmo: „Ne“.

Vienas Kalifornijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad net 72 procentai vyrų norėtų, kad pažinties pradžioje pirmuosius žingsnius žengtų moteris! Bet, deja, beveik lygiai tiek pat moterų tam prieštarautų. 

6 ...jie sunkiai pradeda gyvenimą iš naujo

Joks vyras, antrą kartą vedęs perpus jaunesnę žmoną ir susilaukęs su ja kūdikio, neišsiduos, kaip jam sunku. Jis įtikinės, kad viskas puiku, bet nuovargis veide ir prigesęs žvilgsnis bus iškalbingi...

Vaikai iš pirmosios santuokos jau dideli, vaikystės ir paauglystės vargai jau išvargti, o dabar štai – vėl viskas iš naujo. Tik šitoje antroje serijoje jis turi jau mažiau jėgų, kitokią patirtį ir kitokius interesus. Jam sunku keltis prie kūdikio, neišsimiegojus dūzgiančia galva triūsti darbe. Kai jo bendraamžiai leidžia sau nerūpestingas atostogas ir ramius savaitgalius, jis žiovaudamas stumdo vežimėlį ar bando įsiterpti į jaunų žmonos draugų pašnekesius, netgi pašokti klube. Tik štai kartais užtenka save išvysti tarsi iš šalies – kokios nors kavinės veidrodyje šalia jaunų veidų...