Dėl Liudo Vaisietos praturtėjimo – Aukščiausiasis teismas paskelbė neskundžiamą verdiktą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl atsakovo, buvusio savivaldybės tarybos nario Liudo Vaisietos iš Druskininkų savivaldybės gautų išmokų teisėtumo.
Kasaciniame teisme buvo sprendžiama dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be pagrindo sampratos bei įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose.
Teismo pranešime rašoma, kad Kauno apygardos prokuratūra prašė priteisti iš atsakovo L.Vaisietos 13 786,21 Eur Druskininkų savivaldybės administracijos naudai. Prokuratūra nurodė, kad atsakovas, ėjęs Druskininkų savivaldybės tarybos nario pareigas nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 19 d., šiuo laikotarpiu pateikė Druskininkų savivaldybės administracijai apmokėti dokumentus, nurodydamas, jog jis patyrė 13 964,01 Eur išlaidų, susijusių su jo, kaip tarybos nario, veikla.
Atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas, tačiau jam už degalus skirtos išmokos ne visais atvejais buvo susijusios su tarybos nario veikla. Prokuratūros skaičiavimais, atsakovo nepagrįsto praturtėjimo sumą sudaro 13 786,21 Eur dydžio transporto išlaidos degalams.
Alytaus apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijai 13 130,90 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuratūros ir atsakovo apeliacinius skundus, 2025 m. birželio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą.
Išnagrinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teisinis pagrindas gauti išmokas buvo siejamas su būtinomis sąlygomis, t. y. galėjo būti kompensuojamos tik tos išlaidos (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurios buvo patirtos vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą ir kurių tiesiogiai nepadengė savivaldybės administracija.
Vien tai, kad Druskininkų savivaldybės tarybos darbo tvarkos reglamente nebuvo nustatyto reikalavimo įrodyti patirtų išlaidų atitiktį išmokos paskirčiai, reikalaujant pateikti konkrečius įrodymus, nereiškia, kad atsakovas turėjo teisę gauti išmokas, kuriomis būtų padengiamos ne su tarybos nario veiklos vykdymu susijusios išlaidos.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai teisinis pagrindas gauti turtą yra tikslinis, t. y. turtas gali būti gautas tik konkrečiam tikslui – nagrinėjamu atveju išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, atlyginti, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita (gavo turtą), o atsakovas turi įrodyti, kad turtas gautas esant visoms sąlygoms, kurias nustato teisinis pagrindas.
Kadangi nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas gauti išmoką buvo siejamas su jos panaudojimo paskirtimi, tai ieškovei pakanka įrodyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, o atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmoka panaudota pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl teismų sprendimus paliko nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.