Dėl meno pakvaišusios Sonata Baliuckaitė ir Rasa Barčaitė – neišskiriama „ArtVilnius‘20“ komanda

Meno mugės užkulisiai be jų abiejų sunkiai įsivaizduojami – viena į mugę kviečia galerijas ir menininkus, kita daro viską, kad žmonės apie mugės dalyvius – menininkus ir galerijas kuo plačiau išgirstų.  

Rasa, Sonata, judvi daugybę laiko praleidžiate šalia meno. Ką jis reiškia jūsų gyvenime?

Rasa: Menas yra mano gyvenimo dalis, be jo neįsivaizduoju laisvalaikio ir kasdienybės. Šalia menininkų jaučiuosi ne tokia rimta, atsipalaidavusi ir lygiai kaip ir jie – norinti kurti. Man patinka užstalės diskusijos apie meną, patinka net ir tas pabodęs klausimas: „Koks čia gi menas? Ir aš taip galėčiau nupiešti!“ Anksčiau, pamenu, pykdavau, o dabar klausinėtojams esu pasiruošusi ne vieną kūrybingą atsakymą.

Sonata: Menas man yra būtinybė ir įkvėpimas. Man patinka juo domėtis ir grožėtis.  Daugiausia mėgaujuosi šiuolaikiniu menu ir teatru. Nuolat lankausi teatruose, koncertuose, ir, žinoma, mano kasdienybė – parodų atidarymai, kelionės į Europos meno muges, bienales. Būtent ten mezgasi meno pasaulio pažintys. Būdama mugės meno vadove, turiu nuolat sekti šiuolaikinio meno vardus, pažinoti Europos galerijas, muziejus, su jais nuolat palaikyti kontaktus. Tačiau kalbant apie muziką, esu klasikos ir operos gerbėja, žaviuosi senąja muzika. Taip kalbėdama jaučiuosi tikra meno vartotoja, bet visai nebijau, kad nuskambės banaliai, juk taip ir yra. Kai noriu pailsėti nuo vizualiųjų menų,  nuo aktyvaus bendravimo su meno pasauliu – einu į koncertus.

Papasakokite, kas jus atvedė į šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius“?

Sonata: 2009-aisiais, kai vyko meno mugė „ArtVilnius“, studijavau dailėtyrą Vilniaus dailės akademijoje. Profesorė Raminta Jurėnaitė tuo metu kuravo 17-oje Vilniaus miesto galerijų vykusį projektą, o aš jame buvau savanorė. Dėstytoja mane pastebėjo, nes pardaviau daugiausia parodos katalogų.

Visuomet buvau aktyvi meno renginių dalyvė, studijų metais stengdavausi aplankyti visas naujausias parodas ir spektaklius. Per vieną parodą galerijoje „Meno niša“ profesorė Raminta Jurėnaitė mane rekomendavo galerijos įkūrėjai Dianai Stomienei. Gavau darbą, o po pusmečio Diana man pasiūlė koordinuoti meno mugę „ArtVilnius“. Visada būsiu dėkinga jai, kad tuomet manimi patikėjo, – kartu dirbame jau 10 metų.

Pirmąją mugę, pamenu, suroganizavome per rekordiškai trumpą laiką. Tiesa sakant, situacija šiandien – gana panaši: anuomet, per krizę, iki paskutinės minutės nežinojome, ar gausime finansavimą, o šiais metais, dėl COVID 19 epidemijos, tris kartus teko keisti datą. Mums ir vėl reikia daug kūrybingumo, o sprendimus priimti – žaibiškai. Laimė, 10 metų patirtis suteikia daugiau drąsos.

Rasa: Su „ArtVilnius‘20“ meno vadove Sonata susipažinau Vilniaus dailės akademijoje. Baigusi studijas, ne vienerius metus dirbau naujienų, kultūros portaluose, buvau laisvalaikio žurnalo vyriausioji redaktorė, rašiau straipsnius apie kultūros aktualijas, meną, dizainą. Ypatingai žavėjausi kinu, beveik 10 metų turėjau savo interneto puslapį apie kiną „Kinomaistas.lt“. Gyvendama Amsterdame priklausiau vietos meno organizacijai, dirbau eksperimentinio meno galerijoje. Grįžusi į Lietuvą sutikau Sonatą, kuri man pasiūlė padirbėti meno mugės komunikacijos atstove. Į priekį daug neplanavome, sutarėme, kad dirbsiu metus, tačiau pati, savo noru, įstrigau ir, štai, jau šeštus metus esame kartu.

Kuo „ArtVilnius‘20“ jus traukia? Kuo ši mugė jums atrodo ypatinga?

Rasa: Esu dailėtyrininkė, taigi, tai, kad esu „ArtVilnius“ dalis, yra mano profesinių svajonių išsipildymas. Net ne darbas, o gyvenimo būdas. Mūsų komanda nedidelė, jaučiamės tarsi šeima – drauge dirbame, drauge važiuojame į pasaulines meno muges, drauge mokomės ir drauge dalijamės patirtimi. 

Nuostabu matyti, kaip keičiasi Lietuvos meno rinka, kaip žmonės vis labiau domisi šiuolaikiniu menu, atveda vaikus jį parodyti, įsigyja kūrinius. Džiaugiuosi matydama, kokios populiarios tapo menotyrininkų ekskursijos mugėje – draugai jas dovanoja vieni kitiems, įmonių vadovai jas užsako savo darbuotojams. Man atrodo, jog tai reiškia, kad šiuolaikinis menas tampa mūsų kasdienybės dalimi. Būtent tą ir norėjome visada pasakyti: „ArtVilnius“  skirtas visiems, ne tik meno profesionalams.

Sonata: Visada išdidžiai sakau: „ArtVilnius“ yra didžiausias vizualaus meno renginys ne tik Lietuvoje, bet ir visame Rytų Europos regione. Tai tikra meno šventė, kurioje kasmet telpa apie 60 galerijų, 300 menininkų iš 20 pasaulio šalių. Mugėje galiu būti ne tik meno vadovė,  kuratorė, organizatorė, bet ir vadybininkė, kūrybininkė, parodos architekto, dizainerio asistentė. „ArtVilnius“ man atveria galimybes būti, dalyvauti, tyrinėti ir atrasti šiuolaikinio meno pasaulį.

Rasa, pati gyveni tarp Maroko ir Lietuvos. Kaip vyksta kultūrinis gyvenimas ten?

Rasa:  Tik dėl „ArtVilnius“ aš kasmet grįžtu iš Maroko, kur gyvenu jau beveik penkerius metus. Maroke dirbu kelionių konsultante ir planuotoja, rašau savo tinklaraštį bei rengiu kelionių planavimo platformą „Blondinė Maroke“.

Kultūrinis Maroko gyvenimas nėra toks išvystytas kaip Europoje. Maroke nėra operos, baleto, šokio teatrų, šiuolaikinio meno scena čia dar tik pradeda atsirasti, daugiausia vyrauja tradicinė, senoji kultūra. Lankausi visuose įmanomuose kultūros renginiuose, parodų atidarymuose – toks laisvalaikis tarp vietinių nėra populiarus, taigi, galima sakyti, kad išmokiau savo draugus eiti į parodas. Antri metai laukiu šiuolaikinio Afrikos meno mugės „1:54“, nors ji ir nė iš tolo neprilygsta mūsiškei. Pastebiu, kad Maroke kasmet atsiranda vis daugiau šiuolaikinio meno galerijų, o meno kokybė smarkiai kyla.

Gyvendama toli nuo Lietuvos, galiu pasakyti, kad „ArtVilnius“ nenusileidžia tarptautinėms meno mugėms. Gana daug mažesnių mugių apsiriboja galerijų programa, o mes sukuriame ir daug papildomo turinio – performansų, edukacinių programų, paskaitų. Ypač daug dėmesio sulaukia mūsų organizuojamas renginys „Naktis Galerijoje“.

Sonata, tave vadina jauniausia šiuolaikinio meno mugių meno vadove. Ar jauti savo amžių, kai reikia bendrauti su labiau patyrusiais?

Sonata: Tikiu tuo, ką darau ir esu gana griežta. Jaučiuosi savo vietoje, bet patirtį labai vertinu. Darbą galerijoje pradėjau rinkdama kontaktus, vėliau tapau mugės koordinatore, parodų kuratore. Iki meno vadovės pareigų man reikėjo užaugti, tačiau visada nuosekliai siekiau savo tikslo, todėl tai atrodė natūralu ir man, ir meno aplinkai, su kuria bendrauju.

 „ArtVilnius“ yra stipri meno mugė Baltijos regione, mes mokomės iš didžiausių pasaulio mugių. Per dešimtį metų „ArtVilnius“ vardas tapo žinomas, mes reprezentuojame regioną, pristatome ne tik stipriausias Lietuvos, bet ir Latvijos ir Estijos galerijas. Į mūsų mugę atvyksta garsiausių meno mugių vadovai, žurnalistai ir kolekcininkai. Neabejoju, kad turime savo veidą ir garsėjame ypatingai draugiška atmosfera. 

Sonata, ir pati  iš „ArtVilnius“ esate įsigijusi meno kūrinių. Kaip juos renkatės?

Sonata: Esu. Ir dar turiu sąrašą, kurių darbų norėčiau. Pirkau Gintaro Makarevičiaus, Monikos Plentauskaitės piešinius, Jurgio Tarabildos tapybos darbą. Namuose turiu Rūtos Katiliūtės, Pauliaus Šliaupos, Jolantos Kyzikaitės, Egonso Persevic, François Durifo ir Louis Rolinde kūrinių, prancūzo Frederic Xavier Liviero tatuiruotė iš projekto „Geometric youth“ yra ant mano kūno. Šį menininką Paryžiaus „Nivet Carzon“ galerija „ArtVilnius“ pristatė 2011 metais. Tatuiruotę pasidariau 2015-aisiais, nes labai ilgai laukiau menininko leidimo ją padaryti.

Aš visuomet labai greitai ir labai aiškiau žinau, kokio kūrinio noriu. Noriu Egono Schieleso paveikslo, bet niekaip negaliu ir vargu, ar kada galėsiu jį įsigyti, taigi, iš „Leopold“ muziejaus Vienoje nusipirkau reprodukciją.

11-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’20“ vyks spalio 2-4 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.  Mugė lankytojų lauks penktadienį nuo 14 iki 20 valandos, šeštadienį nuo 11.30 iki 19 valandos ir sekmadienį nuo 11.30 iki 18 valandos. Daugiau informacijos – „ArtVilnius’20“ puslapyje www.artvilnius.com