Dėl neeilinių hobių galvą pametęs 79-erių K.Mikalauskas stebina aplinkinius: konstruoja neįtikėtinas mašinas
Greitai aštuoniasdešimtmetį minėsiantis kaunietis Kazys Mikalauskas aplinkinius stebina ne tik išskirtiniu talentu, bet ir energija, neblėstančiu noru kurti ir meistrauti. Jis iki šiol konstruoja skraidykles, aeroroges ir netgi tiek sausuma, tiek vandeniu puikiai keliauti galinčias transporto priemones amfibijas.
K.Mikalauską dažnai galime sutikti S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje, įsikūrusiame Kauno skraidūnų klube, kuriame puikuojasi ne vienas jo sukonstruotas skraidymo aparatas. Aviacijos aistruolis gyvenimo kitaip ir neįsivaizduoja – jam nurimti neleidžia vis kylančios idėjos, kaip patobulinti vieną ar kitą savadarbę priemonę.
Įdomu tai, kad iš Utenos rajono kilęs K.Mikalauskas nebaigė jokių specialiųjų mokslų. Visos skraidyklių bei kitų aparatų konstravimo žinios, kuriomis šiandien dalijasi su jaunesniaisiais, buvo sukauptos daug domintis savarankiškai ir viską išbandant praktiškai. O didžiausias stimulas tam buvo troškimas skraidyti.
Nuo jaunų dienų Kazys svajojo apie dangų ir stengėsi perprasti skraidymo priemonių veikimo principus.
„Matyt, tokia prigimtis, – laidoje „Amžius – ne riba“ šypsosi pašnekovas, paklaustas, kaip kilo mintis imti skraidyti ir pačiam konstruoti skraidykles. – Vaikystėje, kai dar gyvenau kaime, vos išgirdęs skrendant lėktuvą, kaskart lėkdavau į lauką pažiūrėti. Tuo metu, po karo, lėktuvai skraidydavo žemai ir labai greitai. Vėliau pats sugalvojau, kaip pasigaminti laidomą sklandytuvėlį.“
Kadangi baigęs mokyklą galimybių studijuoti aviaciją neturėjo, persikėlęs į Kauną Kazys pasirinko žemiškesnę profesiją – įstojo mokytis radioelektronikos. Dar būdamas pirmakursiu vyras pradėjo dirbti Kauno radijo gamykloje. Dalį laisvalaikio skirdavo vandens sportui – plaukiodavo tuomet naujiena tapusiomis vandens slidėmis.
Kartą išradingasis Kazys sumanė sukonstruoti specialų aitvarą. Už jo besilaikant, su vandens slidėmis pavykdavo pakilti į orą ir paskristi. Tie bandymai skristi taip įtraukė, kad skraidymas tapo Kazio didžiausia aistra ir gyvenimo ašimi.
„Dažnas sako, kad paskraidys, kai išeis į pensiją. Na, atsiprašau“, – šypsosi Kazys, kuris dar jaunystėje pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris teiktų didžiausią malonumą ir džiaugsmą.
K.Mikalauskas bene pirmasis šalyje suprojektavo ir pagamino aerodinaminiu-balansiniu principu valdomą skraidyklę. Jis taip pat sukūrė skraidyklių kėlimo į kalną mechanizmą – šiuolaikinės pakėlimo sistemos prototipą. Naudodamas paties sukonstruotus sparnus ir įvairias skraidykles, jis ėmė šokinėti nuo Netonių šlaito prie Nemuno. Pirmieji skrydžiai trukdavo nuo kelių iki 20–30 sekundžių. Labiau įgudus, pavykdavo pagauti antvėjį ir išsilaikyti ore gerokai ilgiau.
Vėliau K.Mikalauskas ėmė konstruoti motorines skraidykles, o šiandien jo darbų kolekcijoje puikuojasi ir kitokie aparatai: aerorogės, amfibija. Pastarąja galima ir važiuoti, ir plaukti, ir čiuožti ledu.
Kazys – ne tik išradingas konstruktorius, bet ir menišką prigimtį, ypatingą gamtos grožio pajautimą turintis vyras. Tai puikiai matyti iš jo įspūdingų, danguje darytų Lietuvos kraštovaizdžio nuotraukų. Vyras yra išleidęs fotoalbumą, o jo darbų galima išvysti ir interneto portaluose. Fotografavimas – dar viena Kazio aistra.
Lietuvos aviacijai nusipelniusio K.Mikalausko istorija laidoje „Amžius – ne riba“ – šeštadienį 9 val. ryto per TV3.