Delfinų terapija: kam ji skirta?
Jie gyvena vandenyje, tačiau nėra žuvys. Nors pristatomi kaip milžiniško dydžio plėšrūnai, net vaikai nebijo prie jų prisiglausti. Jie skiria kai kurias spalvas ir girdi dešimt kartų geriau nei mes. Taip, tai mielos išvaizdos ir išskirtinio proto gražuoliai delfinai.
Pasiplaukiojimas su delfinais, arba delfinų terapija, žinoma nuo 1978-ųjų. Tais metais amerikiečių gydytojas psichologas Davidas Nathansonsas pacientams pradėjo rengti susitikimus su mielais vandenų žinduoliais.
Terapija taikyta žmonėms, kuriems buvo diagnozuoti raidos, fizinės ar psichinės negalios, Dauno sindromas ar autizmas. Šiuo metu pasaulyje veikia apie 100 delfinų terapijos centrų.
Tam tikromis ligomis sergantys pacientai su melsvaisiais jūrų gražuoliais gali pabendrauti ir mūsų šalies delfinariume, Klaipėdoje. Beje, delfinų terapija yra vienintelė gyvūnų terapijos rūšis, patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos.
Kad tai įvyktų, reikėjo atlikti galybę terapijos naudą įrodančių medicininių tyrimų. Nors pasiplaukiojimas su delfinais nėra laikomas gydymo būdu, užsiėmimai akivaizdžiai pagerina ligonio emocinę būklę.
Terapija ypač tinka mažyliams, nes delfinai – judrūs gyvūnai, mėgstantys bendrauti, žaisti ir išdykauti visai kaip vaikai. Delfinų terapija yra naudinga specialiųjų poreikių, elgesio ar emocijų sutrikimų turintiems mažiesiems. Taip pat tiems, kuriems diagnozuotas autizmas, Dauno sindromas, sergantiems cerebriniu paralyžiumi ir turintiems kitų sveikatos sutrikimų.
Per užsiėmimus su delfinais mažieji ligoniukai mokosi susikaupti, tinkamai reaguoti į aplinką, bendrauti, pagerėja motorika, atsiranda pasitikėjimas savimi, mažylis nebesijaučia esąs kitoks. Vykstant terapijai ypač daug dėmesio skiriama vaiko žvilgsniui sutelkti ir išlaikyti. O kur dar buvimo vandenyje, aktyvaus judėjimo ir plaukimo nauda!
Plačiau apie delfinų gyvenimą skaitykite 37-ajame „Ji“ numeryje!
