Dėmesio anatomija: kaip išlikti ir augti, kai auditorija renkasi prasukti?

Vos tik paskelbus apie renginį, registracijų skaičius per kelias valandas viršijo lūkesčius tris kartus, rašoma „Personal“ pranešime spaudai. Tai liudija ne tik temos aktualumą, bet ir augantį specialistų norą gilintis į esminius rinkos pokyčius.

Šis susitikimas tapo ne tik galimybe pažvelgti į vartotojų dėmesio fragmentaciją, bet ir paskata permąstyti, ką šiandien reiškia kurti vertingą santykį su auditorija. Komunikacijos sėkmė vis dažniau matuojama ne matomumu, o sugebėjimu būti prasmingu.

„Dėmesio tema šiandien kaip niekada aktuali. Renginio susidomėjimas parodė, kad verslas jaučia – dėmesys tampa ribotu ir itin vertingu resursu. Todėl turime permąstyti, ką vadiname efektyvia komunikacija šiuolaikinėje triukšmo kultūroje“, – teigė pranešėja Emilija Antanavičiūtė.

Dėmesys – ne duotybė, o pasitikėjimo rezultatas

Pasak E.Antanavičiūtės, dėmesys nėra savaime suprantamas. Tai žmogaus reakcija, kuri kyla tik tuomet, kai perduodama žinutė atliepia asmeninius išgyvenimus, lūkesčius ar vertybes. Dėl šios priežasties šiuolaikinės rinkodaros kampanijos turi būti ne tik matomos, bet ir prasmingos.

„Auditorijos dėmesys yra ribotas. Ir tai nėra problema – tai realybė, su kuria turime dirbti. Komunikacijoje svarbu ne tik tai, ką sakome, bet ir kiek auditorija pasiruošusi tai priimti. Jei kalbame neaiškiai, neintuityviai arba neaktualiai – būsime praleisti, pamiršti, nutildyti“, – pabrėžė ji.

Tyrimai rodo, kad žmonės įsitraukia tik į tai, kas jiems iš tiesų rūpi. Todėl bendradarbiavimas su nuomonės formuotojais tampa veiksmingas tik tada, kai tarp jų ir sekėjų egzistuoja tikras, natūralus ryšys. Priverstinė emocija ar tušti šūkiai šiandien jau nebeturi poveikio – auditorijos išmoko atpažinti, kas nuoširdu, o kas tik siekis įtikti.

Prasminga komunikacija – nauja lojalumo forma

Rinkos tyrimai rodo, kad net 84 proc. rinkodaros specialistų prognozuoja augančią prekybą per socialinius tinklus, o 74 proc. vartotojų tikisi, kad jiems pateikiamas turinys bus pritaikytas asmeniškai. Tai rodo – vartotojai nori ne tik būti pasiekti, jie nori būti suprasti.

Tačiau šiandien garsiai kalbėti dar nereiškia būti išgirstam. Turinys, kuris siekia tik atkreipti dėmesį, bet nesukuria gilesnio pagrindo, tampa trumpalaikiu. Auditorijos išmoko filtruoti turinį – matyti jį, bet jo nepastebėti. Vertę kuria tie prekių ženklai, kurie kalba paprastai, tikrai ir sąmoningai.

Kalbėti ne apie save, o su žmogumi

Talentų agentūros „Personal“ įkūrėja Magdalena Sabalė pabrėžė, kad tikra komunikacija prasideda tada, kai žinutė skirta ne auditorijai kaip skaičiui, o žmogui kaip asmenybei. Anot jos, šiandien vis mažiau vertinama komunikacija, orientuota į įspūdį – vis labiau ieškoma tikro kontakto.

„Autentiškumas – didžiausia šių dienų vertybė. Auditorija nori tikrumo, net jei jis nėra tobulas. Komunikacija turi peržengti reklaminių žinučių ribas. Ji turi tapti santykiu – abipusiu, besivystančiu ir nuoširdžiu. Tik tada, kai kalbame ne apie save, o su žmogumi, galime sukurti realų poveikį“, – pažymėjo M.Sabalė.

Pasak jos, tikra komunikacija tampa ne tik matoma, bet ir jaučiama – tai ne vien žinutė, tai būsena, kuri išlieka ilgesniam laikui, paliečia ir įkvepia. Anot jos, šiandien vis labiau populiarėja formatai, kurie padeda kurti gyvą, autentišką ryšį su auditorija.

Vietoj vienpusės komunikacijos, vis dažniau pasirenkami kanalai, kuriuose įmanomas tiesioginis, nuoseklus kontaktas: uždaros bendruomenės, nišiniai turinio formatai, susitikimai gyvai, „Instagram“ kanalai, „Close Friends“ grupės ar nišiniai naujienlaiškiai.

„Tokios formos leidžia kalbėtis be perteklinio triukšmo – kurti bendrumo jausmą, o ne tik žiūrimumo statistiką. Būtent jose atsiranda galimybė būti išgirstiems – ne masėse, o santykiuose“, – pabrėžė Sabalė.

Fotogalerija: