Depresijos, autizmo, vaikų elgesio sutrikimams lengvinti – netikėta terapija su delfinais ir per pojūčius
Pamokoje nenusėdinčio ir triukšmaujančio vaiko netinkamą elgesį gali lemti fizinio krūvio stoka ar perkrova. Nuolat nerimą jaučiantį suaugusįjį gali kankinti ne tik konkretus psichinis sutrikimas, o aplinkos temperatūra, kvapas, dėvimos, pėdas „kutenančios“ kojinės ar pan. Tokius vaikų ir suaugusiųjų psichikos ir elgesio sutrikimus Lietuvos jūrų muziejuje naujai įrengtoje Sensorinės integracijos laboratorijoje ir Delfinų terapijos centre stebi, tiria ir šių ligų simptomatiką lengvina centro vadovė doc. dr. Brigita Kreivinienė kartu su patyrusia 8 žmonių komanda.
Labai įdomi Jūsų veikla. Papasakokite, prašau, kas yra sensorika ir kas nutinka, kai ji sutrinka?
Sensorika, paprastai tariant, yra visi mūsų jutimai, viskas, ką mes jaučiame. Kiekvieno iš mūsų jutimai yra individualūs ir unikalūs, priklausantys nuo mūsų gyvenimo istorijos, pvz. ar mes gimėme Cezario pjūvio metu ar natūraliai, kada pradėjome sėdėti, ar ropojome – net tai daro įtaką mūsų pasaulio suvokimui.
Yra 7 sensorinės (jutiminės) sistemos: rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas, vestibulinė ir sąnarių-raumenų jutimo. Yra vaikų ir suaugusiųjų, kuriems vienas ar keli iš šių sensorinių (jutiminių) pojūčių sutrinka, priklausomai nuo šių sutrikimų, galime stebėti psichologines ir socialines vaiko ar suaugusio problemas, kylančias gyvenime.
Kai kalbame apie psichikos sutrikimus, sensoriniai poreikiai matosi akivaizdžiai, jie yra apčiuopiami, pvz. žmogus visą laiką yra nerimastingas, įsitempęs, dažniau „užsidegantis“ įvairiose situacijose. Mūsų aplinkoje yra žmonių, kurie turi kitokį, nei mums įprastas, jutiminį slenkstį. Pavyzdžiui, mes jaučiame, kad vanduo per karštas ir intuityviai atitraukiame ranką. Taip pat įprastai jaučiame, kai mums per stipriai suspaudžiama ar prispaudžiama ranka ar koja – mums skauda, nemalonu.
Tačiau mūsų aplinkoje yra žmonių, kurių skausmo jutiminis lygis yra kitoks, jie gali nuolat siekti stipresnio suspaudimo, nuolatinių jutiminių patirčių, uosto daiktus ir kt. Dirbdami su psichikos ir elgesio sutrikimais matome, kad būna sutrikęs vadinamasis „daiktų matymas erdvėje“ – atrodo, kad žmogus nepastebi kambaryje stovinčių baldų, „neįtaiko“ praeiti pro duris ir pan. Labai svarbu suprasti, kad betikslio veiksmo nėra – žmogus, kuris nekalba žodžiais, „kalba“ judesiu, tik mums reikia jį suprasti. Daugelyje Europos šalių kartu su medikamentiniu gydymu žmonėms su psichikos sutrikimais yra taikoma ir vadinamoji sensorinė dieta, t. y. jų kompleksinis simptomatikos lengvinimas.
Kokių problemų kamuojami žmonės yra dažniausi Jūsų centro pacientai?
Delfinų terapijos centre lankosi suaugę ir vaikai, kurie turi įvairių raidos sutrikimų, autizmo spektro, obsesinio kompulsinio sutrikimo kamuojami asmenys (nuolat plauna rankas, nuolat tikrina, ar išjungta šviesa ar elektros mechanizmai, nuolatinis nerimas, įsivaizdavimas, kad yra nuolat stebimi), dirbame su sergančiaisiais depresija, šizofrenija atokiuoju periodu, išsėtine skleroze, cerebriniu paralyžiumi, ankstyvuoju Alzheimerio ligos periodu. Sensorinių poreikių supratimas yra labai svarbus, kai kalbame apie kone 100 skirtingų psichikos ir elgesio sutrikimų.
Depresija yra vadinama šio amžiaus rykšte. Ką pastebėjote dirbdami su šia liga sergančiaisiais?
Dirbdami su depresijos kamuojamais pacientais mes pastebėjome daug jų sensorinių sutrikimų, ne tik psichiatrinių. Dirbdami su tokiais žmonėmis Delfinų terapijos centre ir naujai įrengtoje ir 85 kv. m. Sensorinės integracijos laboratorijoje galime padėti tokiems pacientams greičiau atsigauti po depresijos. Žinoma, gydymas vaistais reikalingas, tačiau darbas su delfinais ir Sensorinės integracijos laboratorijoje suteikia galimybę kompleksiškai dirbti su įvairią psichikos negalią turinčiais pacientais.
Labai svarbu tokius pacientus gydyti ne tik vaistais. Žmonės su organine depresija dažnai turi įvairių baimių, nepasitikėjimo, daug savęs nuvertinimo, gali stokoti socialinių įgūdžių. Kadangi esame įsikūrę Smiltynėje – unikalioje rekreacinėje zonoje, aktyviai taikome vidaus ir lauko programą (vyksta įvairūs funkciniai pratimai lauke, pasivažinėjimas velomobiliais, miško terapija), Sensorinės integracijos laboratorijoje kiekvienam pacientui atliekame individualiai reikalingus judesio pratimus, jogos ir kvėpavimo pratimus, jie gali naudotis tylaus masažo foteliais, vyksta meniniai užsiėmimai. Tokie kompleksiniai užsiėmimai vyksta dvi savaites.
+2Kuo ypatinga Jūsų minima Sensorinės integracijos laboratorija?
Lietuvos Jūrų muziejaus Sensorinės integracijos laboratorijoje dirbame derindami delfinų terapiją su sensorinės integracijos metodais bei savo žiniomis, gautomis JAV, Vokietijoje, Airijoje ir Anglijoje. Laboratorijoje galime padėti įveikti aukščio baimę, dirbame su dėmesio sukaupimu, motorinio judesio koregavimu, o tiksliniai judesiai padeda sumažinti nuolatinį judėjimą, emocinį jautrumą, padidina žmogaus galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime.
Sensorinės integracijos laboratorijoje įrengtos profesionalios priemonės: laipiojimo sienelė, vertikalizavimui reikalingos priemonės, tikslinio judesio formavimui ir kitiems funkciniams užsiėmimams reikalingos priemonės, yra du relaksaciniai foteliai, kurie stimuliuoja giluminius ir paviršinius raumenis, jūros bangų judesį išgaunantis wave-motion stalas, kuris atkuria šį judesį gulimoje padėtyje.
Kokius pastebėjote depresija sergančių pacientų pokyčius po taikytos terapijos ir programinio gydymo?
Labai pasikeitė terapiją lankiusiųjų psichologinė ir socialinė būklė. Sergantiesiems depresija labai daug padėjo ir psichosocialinis kontekstas, kuomet jie užsiėmimų metu grupėje galėjo pasidalinti savo išgyvenimais ir sulaukti palaikymo. Pastebėjome, kad buvo padidėjęs noras ne tik bendrauti, bet ir įsitraukti į veiklas už centro ribų – keli žmonės ėmė savanoriauti, prasiplėtė interesų ratas, matėme, kad įgijo daugiau socialinių įgūdžių – atsirado daugiau motyvacijos sau ruošti maistą, tapo svarbu susišukuoti, pasirūpinti savo higiena. Sergant depresija – tai didžiuliai laimėjimai.
Žmonės ėmė džiaugtis gyvenimu. Sergantieji depresija po dviejų savaičių terapijos dalijosi, kad „ženkliai daugiau laiko galvojo apie pozityvius dalykus, sumažėjo įtampa ir dirglumas, dingo mintys apie beprasmybę, atsirado daugiau motyvacijos tvarkytis namuose, nebekamavo migrenos priepuoliai, atsirado daugiau drąsos išsakyti savo nuomonę, pagaliau galėjo išsimiegoti visą naktį, nebekamavo nemiga“. Tačiau svarbiausia, kad žmonės pasakoja, jog visą laiką jautėsi „išklausyti, vyravo saugumo atmosfera centre ir atsirado viltis, kad nieko nėra neįmanomo bei vėl gyventi spalvingą gyvenimą“.
Koks tėvų ir pedagogų vaidmuo mokant ir dirbant su elgesio sutrikimų turinčiais vaikais?
Lietuvoje turime daug vaikų, kurie pasižymi elgesio ir emocijų problemomis. Kartais tenka girdėti, kad „jie blogai elgiasi“. Vaikams su sensoriniais poreikiais gali būti iššūkis išsėdėti klasėje visą pamoką, jie gali šaukti, užsidengti ausis, judinti šalia sėdintį vaiką ir t.t. Svarbu suprasti tokius sensorinius poreikius suprasti ir nesiekti vaiko „pataisyti“. Paprastai griežtos priemonės yra betikslės ir nenaudotinos. Taip pat reikia suvokti, kad sensoriniai poreikiai labai glaudžiai siejasi su psichologija.
Pavyzdžiui, kartais tenka matyti, kad vaiko netinkamo elgesio sustabdymui tėveliai naudoja stipresnį rankos paspaudimą, suėmimą. Nežinant vaiko sensorinių poreikių toks veiklos sustabdymas gali būti kaip „saldainis“ vaikui, kuriam ir trūksta giluminių jutimų. Todėl gyvenimo eigoje vaikas greitai išmoksta tokius „saldainius“ išsireikalauti aplinkoje. Suvokiant tokius sensorinius poreikius galime koreguoti elgesį per potyrių siejimą su teigiamais išgyvenimais.
Labai svarbu ne kaltinti tėvus ar pedagogus dėl vaiko netinkamo elgesio – moralizavimo mūsų visuomenėje tikrai pakanka. Mūsų tikslas yra šviesti visuomenę, kad suprastume skirtingus žmogaus poreikius bei žinotume kaip šiuos poreikius atliepti ir padėti.
Pastaruoju metu nemažai kalbama apie autizmo spektrą turinčių vaikų elgesį. Kaip Jūsų terapija padeda šiems vaikams?
Sutinkame ne mažai šeimų, kurios jaučiasi cenzūruojamos: „vaikas turi elgtis šitaip, o ne kitaip“. Vaikas su autizmu, įėjęs į parduotuvę, pamatęs begalę žmonių ir užuodžiantis begalę kvapų, matantis daug šviesos, kurios mes, sveikieji, įprastai nefiksuojame, yra jautresnis visiems šiems sensoriniams dirgikliams, todėl jis gali norėti sustabdyti tokią informacijos gausą, kuri jį užklupo netikėtai. Būtent per didelė sensorinių dirgiklių gausa skatina vaiką pasislėpti, užsidengti ausis ar akis, šaukti, pabėgti. Ir tai yra normalu. Tuo tarpu tėvai jaučia ir taip didelį stresą dėl vaiko sudirgimo, todėl mūsų didžiausia pagalba tokioje situacijoje – pagarba kitokiems poreikiams.
Kaip vaikus ir jų sensorinę sistemą veikia išmanieji įrenginiai?
Būna, jog girdime tėvus sakant, kad jų vaikas ramus, namie dažniausiai guli ir žiūri į planšetę ar išmanųjį telefoną. Tuomet klausiame – o ką jūsų vaikas tuose įrenginiuose veikia? Dažniausias atsakymas būna „skrolina“ įvairius filmukus „Youtube“ (angl. scroll – slinkti). Ką tai reiškia? Nuolatinis siekis sekti informacijos judesį ekrane gali būti fizinio judesio stokos požymis, todėl siekiama šį poreikį patenkinti per regą. Pvz., tokiems žmonėms labai patinka pasyvus sėdėjimas automobilyje ir pro akis greitai šmėžuojančių medžių „skaičiavimas“. Tas pats yra parduotuvėse, kur daug švytinčių ekranų, lygiai tas pats vaikams vyksta naršant „Youtube“ – užkrauname savo vizualinę-vestibulinę sistemą.
Problema egzistuoja tuomet, jei tų stimulų buvo per daug. Dažniausiai tai stebime kai yra ramybės, miego metas – vaikas guli ramioje aplinkoje ir smegenims tenka didžiulis darbas tuos visus įspūdžius „išrūšiuoti“. Jeigu jutimų buvo per daug, tuomet vaikas sunkiai užmiega arba miega labai neramiai. Kai vaikui trūksta tikslinio fizinio judesio, jis save stimuliuoti lengviausiu būdu – aktyviai šokinėdamas. Tačiau noriu pabrėžti, kad ne judesio gausa, o tikslingumas padeda patenkinti sensorinius poreikius. Vaikščiojimas ir bėgiojimas vestibiulinę sistemą užkrauna tik vieno tipo judesiu. Tačiau žmogus yra vienas, o jutimų daug – todėl svarbu vertinti intervencijų tikslingumą.
Mano nuomone, visų išmaniųjų įrenginių naudojimas ir televizoriaus žiūrėjimas turi būti ribojamas. Tėvams – labai svarbi užduotis – paskirstyti vaiko veiklos kiekius ir būtinai įtraukti įvairios fizinės veiklos, geriausia – lauke.
Kaip patenkama į Delfinų terapijos centrą ir programas Sensorinės integracijos laboratorijoje?
Kartą metuose mes registruojame norinčiuosius dalyvauti delfinų asistuojamoje terapijoje. Artimiausia registracija vyks gruodžio 1-7 dienomis, bus galima rasti anketą mūsų tinklapyje www.muziejus.lt. Registruojantis reikia užpildytą anketą atsiųsti mums registruotu paštu. Tuomet bus planuojamas laikas terapijai 2021-2022 metams. Jeigu yra poreikis pasikonsultuoti, galima mums paskambinti į Delfinų terapijos skyrių telefonu: +370 65921928 arba parašyti: dts@muziejus.lt
+6Šis straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Sėkminga vaikų ir suaugusiųjų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, psichologinė ir sensorinė reabilitacija“ (projekto Nr. LLI-336, SUPER). Projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programą. Bendra projekto vertė – 651 180 EUR, iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 553 500 EUR. Muziejui numatytas bendrasis finansavimas sudaro 113 050 EUR.
Už šio straipsnio turinį atsako Lietuvos jūrų muziejus. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
