Dėvėti drabužiai – ne tik pigu, bet ir tvaru: kur ieškoti „perliukų“ ir kodėl esmė – deriniai
Norėdami rengtis stilingai, dažnai išnaršome ne vieną parduotuvę ir išleidžiame krūvą pinigų, o grįžę namo nustembame – atsivežame kalnus drabužių, iš kurių kai kurie net neišvysta dienos šviesos. Galiausiai dalis jų atsiranda sąvartyne, kur ne tik kad nebetenka savo paskirties, bet ir žaloja gamtą. Kad nebereikėtų susidurti su panašiomis problemomis, pats metas atsigręžti į dėvėtų drabužių parduotuves, kurios leis ir sutaupyti, ir judėti tvaraus gyvenimo link.
Mada eina ratu – senesnis drabužis tampa unikaliu
Pastarieji keleri metai tvarumui Lietuvai buvo ypatingi – atsidaro daugiau organizacijų, įmonių, norinčių prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Tarp jų ir Augustės Urniežytės bei jos buvusios kolegės 2019 m. įkurtas tvarios mados prekių ženklas „Sey Yes“.
Mergina skatina vartoti atsakingai ir tą patį drabužį vilktis ne vieną, o kelis kartus. Ji kruopščiai ieško įvairių vintažinių drabužių, senovinių baldų, pastebėdamos, kad vos prieš keletą metų apie tvarumą nebuvo tiek daug kalbų.
„Domėjausi mada ir man patiko ieškoti perliukų. Stebėjau, kaip tvari mada pateikiama užsienyje ir kaip pas mus. Nustebau sužinojusi, kad lietuviai mažai kalba apie tvarumą. Pamenu, kad su buvusia kolege tapome vos ne pirmosiomis, kurios pradėjo apie tai kalbėti plačiau. Žinoma, vėliau atsirado ir daugiau žmonių, bet labai pamažu“, – prisimena Augustė.
Netrukus mergina atrado ir visame pasaulyje išgarsėjusią dėvėtų drabužių pardavimo platformą, prie kurios prisijungusi pardavė sukauptą paauglystės drabužių kolekciją. Augustei ėmė patikti unikalesni drabužiai, tad pradėjo mokytis, kaip atskirti originalą nuo klastotės, kaip įvertinti jo vertę. O visko išmokusi pradėjo rimtesnes paieškas po dėvėtų drabužių parduotuves.
„Mada eina ratu, todėl senesnis drabužis, daiktas tampa unikalesnis. Žmogus, kuris perka, pavyzdžiui, 1995 m. rankinuką, tikrai neberas jo parduotuvėje, nebent kur nors aukcione. Tai, ką perki, neturi būtinai būti super madinga, bet turi būti stilinga, kad būtų galima tą drabužį priderinti. Manau, svarbiausia stilius“, – svarsto A.Urniežytė.
Ne tik mada, bet ir interjero dizainu užsiimanti Augustė sako, kad nevalia pamiršti ir baldų – jie taip pat atkeliauja iš antrų rankų: „Kiekvienas žmogus gali bet kokį daiktą prikelti antram gyvenimui.“
Padeda lėtinti greitąją madą
Tuo pačiu tvarumo principu vadovaujasi ir modelis Juna Armonaitė. Mergina į dėvėtų drabužių parduotuvę pirmą kartą užsuko maždaug prieš penkerius metus.
„Dažnai apsilankydavau studijų metu, to reikėjo ir dėl darbo, kuris susijęs su mada. Derinių galvojimas, apsipirkinėjimas man visada buvo artima. Tada pagalvojau, kad būtų įdomu savo radiniais pasidalinti ir su kitais, o paskui pabandyti parduoti įdomesnius variantus. Taip ir išėjo“, – šypteli mergina.
Juna neslepia, kad niekada nebuvo didžiulė greitosios mados gerbėja. Nors nesirengdavo tik iš padėvėtų drabužių parduotuvių, bet visada stengėsi surasti balansą.
„Turėdavau ir žinomų prekinių ženklų drabužių, ir paprastesnių rūbų“, – tikina ji.
Visgi ji pastebi, kad apsipirkinėjimas dėvėtų drabužių parduotuvėse po truputį padeda lėtinti greitąją madą. Vieni žmonės atneša kelis kartus dėvėtą rūbą, o kitas jį nešioja ir ilgesnį laiką.
„Manau, kad čia ir pirkėjo požiūrio klausimas ieškoti ilgaamžių, ilgalaikių ir aukštos kokybės drabužių, kurie tarnautų ne vienerius metus. Reikia nebijoti ir juos persiūti, taisyti. Svarbu skirti dėmesį jų priežiūrai. Tiek nauji, tiek dėvėti drabužiai gali būti dėvimi tvariai“, – mano J.Armonaitė.
+5Kainos vienur kandžiojasi, kitur pradžiugina piniginę
O ką merginos pasakytų apie kainas? Augustė mano, kad kainų pokyčius lemia ir tendencijos – pavyzdžiui, šiuo metu žmonės ieško vardinių ir geresnės kokybės drabužių, o tai reiškia, kad automatiškai kyla ir jų kaina.
„Tvarumas šiuo metu yra ant bangos, viena populiariausių temų, tad nenuostabu, kodėl kainas šiek tiek kelia. Ieškoma vilnonių paltų, klasikinių drabužių, kurių vertė akivaizdžiai kitokia“, – tikina mergina.
Ne vienerius metus po dėvėtų drabužių parduotuves nardanti Juna mano, kad kainos priklauso ir nuo apsipirkimo vietos. Didesnių tinklų parduotuvės linkusios kainas užsikelti, bet stengiamasi nepamesti ir pagrindinės minties – mažesnių kainų.
„Manau, kad perkant iš antrų rankų galima rasti gerų drabužių ir mažesnėmis kainomis. Svarbu tam skirti laiko“, – įsitikinusi mergina, pabrėždama, kad puikių derinių galima rasti ir internetinėse dėvėtų drabužių parduotuvėse.
Svarbi taisyklė – vienam drabužiui 5 deriniai
Tiems, kurie vargsta ieškodami savo išsvajotojo drabužio, Juna pataria laikytis vienos paprastos taisyklės – tiksliai užsirašyti tai, ko reikia ir su kuo šį rūbą būtų galima derinti. Šią mintį mergina kartą išgirdo iš vieno garsaus lietuvių stilisto, tad ketina ja vadovautis ir toliau.
„Aš pati linkusi susidaryti sąrašą pagrindinių dalykų, kurių trūksta mano spintoje. Eidama ieškoti, žiūriu į tam tikrą medžiagą, spalvas, siuvimą. Reikia tiksliai žinoti, ko ieškai, prie ko galėtum priderinti. Ir neprisipirkite daug nereikalingų drabužių, kuriuos vėliau gal apsirengsite tik vieną kartą.
Pati visada stengiuosi nepirkti impulsyviai, bet apgalvoti penkis derinius. Jei nepavyksta, tiesiog to rūbo atsisakau. Reikia žinoti, koks tavo asmeninis stilius ir nebijoti skirti laiko paieškoms, nes tikrai galima rasti perliukų“, – šyptelėjusi sako Juna.
O štai Augustė perliukus mato žmonėse – ji džiaugiasi, kad žmonės prisideda ir pradeda apsipirkinėti tvariau. Todėl skatina tuo užsiimti ir daugiau žmonių: „Renkamės dėvėtą drabužį, nes žinome, kad galime gauti ne tik geresnę kokybę, bet ir sutaupyti pinigų.“
+5Turinį inicijuoja – mažmeninės prekybos tinklas „Rimi“.
