Dianos Gaičiūnaitės-Dirmės atostogos su vyru virto išbandymu: vietoje kurorto malonumų – kalėjimo grotos
Magijos teatro „DiArchy“ įkūrėjos Dianos Gaičiūnaitės-Dirmės ir jos vyro – IT bei energetikos eksperto, dr. Virgilijaus Dirmos – atostogų scenarijus šią vasarą pakrypo visiškai nevaldoma linkme.
Atskleidė visą tiesą apie atostogas Latvijoje.
Penkerius metus puoselėta ramių atostogų tradicija Latvijos kurorte Liepojoje šiemet virto šiurpiu išbandymu: sutuoktiniai atsidūrė už istorinio Karostos kalėjimo grotų, kur patyrė akliną tamsą karceryje, sovietinės disciplinos spaudimą ir bendro tualeto „komfortą“ koridoriaus gale.
Tamsa karceryje ir vieta, iš kurios niekas negalėjo pabėgti.
„Mes patekome į tamsias, storasienes pastato patalpas, kur viskas dvelkia baime ir griežta tvarka. Aklina tamsa ankštame karceryje, drėgnos sienos, geležinių durų trinktelėjimas ir griežti nurodymai – mūsų atostogos akimirksniu virto tikru išgyvenimo išbandymu, – prisimena D.Gaičiūnaitė-Dirmė. – Kai už tavo nugaros su triukšmu užsidaro sunkios geležinės durys ir lieki visiškoje tamsoje, kūnu prabėga šiurpuliai.
Čia nėra jokių minkštų pagalvių ar asmeninės erdvės: sąlygos visiems vienodos, tualetas bei dušas – koridoriaus gale, o pietums gavome autentišką sovietinio bufeto meniu su tradicine sriuba, kotletu ir kompotu! Mums buvo smalsu patirti tą tikrą, nepagražintą emociją.“
Tuo tarpu Dianos vyras dr. Virgilijus Dirma priduria, kad patirtis buvo ne tik emocinis, bet ir stiprus psichologinis išbandymas: „Iš techninės ir istorinės pusės tai absoliučiai unikalus objektas, tačiau atmosfera ten spaudžia iš vidaus. Kai pats atsiduri toje aplinkoje, supranti, kad tai buvo vieta, kurioje sistemingai buvo gniaužiama laisvės dvasia ir laužomi žmonių likimai!“
Tik atlaikius visą emocinį spaudimą ir prisilietus prie brutalios kasdienybės, paaiškėja tikroji intriga – Diana ir Virgilijus tapo stulbinančio realybės šou „Už grotų“ dalyviais. Tai ekstremali, itin autentiška teatralizuota ekskursija Karostos kalėjime, leidžianti lankytojams išgyventi tikrą praėjusio amžiaus kalinio kasdienybę.
Gyva istorijos kapsulė: vienintelis toks kalėjimas Europoje
Istorinis Liepojos garnizono kalėjimas Karostoje – tai vienintelis turistams atviras karinis kalėjimas visoje Europoje, šiandien pripažintas vienu neįprasčiausių viešbučių pasaulyje. Pastatytas apie 1900 metus ir iš pradžių planuotas kaip ligoninė, jis iškart tapo griežtu sargybos postu (hauptvachta) bei trumpalaikio kalinimo vieta.
Čia bausmes atliko carinės armijos revoliucionieriai, jūreiviai, vokiečių dezertyrai, Stalino epochos „tautos priešai“, o paskutiniai kaliniai savo kameras paliko visai neseniai – tik 1997 metais. Per visą šimtametę kalėjimo istoriją iš jo sienų niekam taip ir nepavyko pabėgti.
„Kaip menininkė ir kūrėja, aš visada ieškau autentiškumo, – pabrėžia Diana. – Karostos kalėjimas – tai ne šiaip viešbutis, tai gyva istorijos kapsulė. Mums su Virgiu buvo beprotiškai smalsu išlipti iš įprastos komforto zonos, savo kailiu patirti tą unikalų istorinį šoką ir prisiliesti prie mistiškos praeities dvasios. Tai galimybė istoriją ne tik pamatyti, bet ir fiziškai pajusti.“
Orai patikrino kantrybę: geltonas lietmaišis ir kultūrinis maratonas.
Ištrūkus iš tamsių kalėjimo gniaužtų, atostogų scenarijų toliau koregavo aršūs Baltijos orai. D.Gaičiūnaitė-Dirmė neslepia, kad kraudama lagaminą tikėjosi visai kitokio vaizdo – lengvos vasarinės suknelės, skrybėlė ir saulės akiniai taip ir liko gulėti nepaliesti.
„Aš įsivaizdavau, kaip elegantiškai vaikščiosiu pakrante, spardysiu bangas ir filmuosiu saulėlydžius. O realybė buvo tokia: už lango – lietaus siena, vėjas skėtį rauna iš rankų, o pagrindiniu mano drabužiu tapo ryškiai geltonas lietmaišis! Iš atsivežtų trijų maudymosi kostiumėlių spėjau išmėginti tik vieną – pačiame paplūdimyje pasimaudyti pavyko lygiai du kartus. Juokavome, kad orai buvo tokie, jog net žuvėdros pakrantėje vaikščiojo su striukėmis!“ – šypsosi menininkė.
Tačiau sutuoktiniai nenusiminė ir greitai pakeitė planus: išsėdėjo visus įmanomus filmus kino teatruose, aplankė gausybę muziejų bei ekskursijų ir asmeniškai prisidėjo prie vietinių restoranų klestėjimo. Beje, pietaujant lauko terasose porai teko išmokti ir dar vieną svarbią pamoką.
„Mums teko susidurti su tikra vietine pajūrio mafija! – juokiasi Diana. – Įsitikinome savo akimis, kad žuvėdros čia nemiega: nedidelio lėktuvo dydžio paukštis, atlikęs žaibišką manevrą tiesiai virš stalų, galingu snapu nusinešė didžiulį steiką tiesiai iš gretimai sėdinčio džentelmeno lėkštės! Akimirka – ir grobuonis jau garsiai juokiasi virš mūsų galvų. Pamoka visam gyvenimui: maistą Latvijos pajūryje reikia saugoti!“
Ekonomistas prabilo apie kainas: atostogų matematika Latvijos pajūryje.
Lankantis restoranuose ir vertinant kurorto paslaugas, finansinę atostogų pusę atidžiai analizavo Dianos vyras – ekonomikos mokslų daktaras Virgilijus Dirma. Jo teigimu, gajus mitas apie itin pigią Latviją šiandien jau nebeatitinka tikrovės.
„Didžiausią finansinį pranašumą pajutome renkantis poilsio vietas – už aukšto lygio viešbutį Latvijoje sumokėjome ženkliai mažiau, nei tektų atseikėti Lietuvos pajūryje. Taip pat pastebėjome, kad paslaugos, tokios kaip kirpimas, manikiūras ar masažai, ten vis dar išlieka pigesnės nei Lietuvoje“, – pastebi dr. Virgilijus Dirma. Tačiau kalbėdamas apie maitinimo sektorių, ekonomistas pateikia konkrečius skaičius:
Maitinimas restoranuose: Pagrindinis patiekalas vidutiniškai kainuoja 15–25 eurus, o vakarienė dviese – apie 60 eurų.
Gėrimai: 0,5 l vietinio alaus bokalas kainuoja apie 5,5–6 eurus.
„Galiu konstatuoti, kad restoranų kainos Latvijos kurortuose jau praktiškai susilygino su lietuviškomis, o kai kuriais atvejais netgi jas lenkia. Tad jei prieš keletą metų Latvija buvo pigesnė alternatyva visais atžvilgiais, šiandien sutaupyti pavyks renkantis nakvynę ar grožio paslaugas, tačiau maitinimosi biudžetas bus labai panašus kaip ir mūsų kurortuose“, – analizuoja dr. V.Dirma.
Trys kurortai, trys skirtingi pasauliai: Palanga, Liepoja ir Druskininkai.
Kadangi Virgilijus ir Diana Dirmos patys gyvena Druskininkuose, jie puikiai išmano aukščiausio lygio kurortinio poilsio vertę ir gali objektyviai palyginti skirtingas vietas.
„Gyvendami Druskininkuose kasdien mėgaujamės ramybe ir kurortine prabanga. Tačiau vasarą prie jūros norisi dar ir tos begalinės erdvės, laisvės pojūčio. Lietuvos pajūris – yra nuostabus, gyvas, šurmuliuojantis ir pilnas energijos. Jei norisi veiksmo, linksmybių ir sutikti pažįstamus – Palanga yra nepakeičiama“, – lygina Virgilijus.
Tuo tarpu Liepojoje pora atranda visiškai kitokį – lėtesnį, gilesnį poilsį. „Paplūdimiai čia tokie platūs ir erdvūs, kad net pačiame sezono įkarštyje niekas nesėdi vienas kitam ant galvos. Čia visada lengva rasti ramų kampelį, kur gali tiesiog vaikščioti, klausytis jūros ir pabūti su savimi“, – svarsto Diana.
Šioje smėlio karalystėje savo džiaugsmo šaltinį randa ir kartu keliaujanti Belgijos grifonė Nona. Matyti, kaip ji nerūpestingai skrieja baltu smėliu ir juokingai šokinėja atgal, kai banga bando pakutenti pėdas – Dianai yra viena gražiausių vasaros akimirkų.
Romantiškas tango ir žvilgsnis į 2027-uosius
Be ekstremalių potyrių kalėjime ir orų išbandymų, Liepoja sutuoktinius sužavėjo netikėtomis elegancijos akimirkomis.
„Vieną vakarą, saulei leidžiantis, restorano stogo terasoje stebėjome, kaip poros itin grakščiai ir aistringai šoko tango. Tokios spontaniškos, elegantiškos smulkmenos ir sukuria tą laisvą Liepojos atmosferą, į kurią norisi grįžti kasmet“, – prisimena menininkė.
Liepoja jau turi atskirą vietą Dianos ir Virgilijaus širdyse, tačiau kitais metais grįžti motyvuoja ir dar viena svarbi priežastis – miestas jau dabar aktyviai ruošiasi 2027 metams, kai taps Europos kultūros sostine.
„Miestas akyse keičiasi ir verčiasi į didžiulę tarptautinę meno bei kultūros sceną. Pagrindinė būsimos oficialios programos tema – ‚(ne)ramybė‘ – skamba neįtikėtinai intriguojančiai! Liepoja 2027-aisiais žada tapti tikru kultūriniu sprogimu, kurio mes tiesiog negalime praleisti. Tikrai grįšime!“ – pokalbį reziumuoja Magijos teatro „DiArchy“ įkūrėja.
