Penktadienio dieną visos Lietuvos akys krypsta į naujojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos šventę. Visą dieną trunkančių renginių metu prezidentą lydėjo jo žmona, o nuo šiol – ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Aplinkinių žvilgsnius ji traukė savo nepriekaištinga išvaizda, kurioje klasika suderinta su modernumu, o pagrindiniu akcentu tapo lietuvių juvelyro specialiai šiai progai kurtas papuošalas su Lietuvos auksu vadinamu gintaru.
Pirmąja ponia tapusios D. Nausėdienės apranga pasižymi klasikinėmis formomis, griežtomis linijomis, sodriomis spalvomis ir minimalia puošyba. Ne išimtis ir prezidento inauguracijos ceremonija: mėgstamus iš liemenuoto švarko ir pieštuko stiliaus sijono sudarytus kostiumėlius šią svarbią dieną pirmoji ponia išmainė į rafinuotą, klasikinio stiliaus baltos spalvos suknelę, o akį traukiančiu aprangos akcentu tapo specialiai D. Nausėdienei juvelyro Silvijaus Martinėlio sukurtas vienetinis kaklo papuošalas su lietuvišku gintaru.
„Gintaras nuo seno laikomas lietuviška medžiaga ir yra ypač vertinamas juvelyrikoje, dėl to dažnai pasirenkamas kaip simbolis mūsų šaliai ir jos paveldui reprezentuoti. Gintariniais papuošalais noriai puošiasi ir kitos mūsų šalį reprezentuojančios moterys, todėl pavyzdžių toli ieškoti nereikia – gintaro karolius prie tautinio kostiumo derino ir dabar jau buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – pasakoja S. Martinėlis.
Pasak juvelyro, D. Nausėdienė jau anksčiau buvo jo kūrybos gerbėja, kuriai artimas modernią klasiką ir minimalizmą apjungiantis stilius, aiškios, tarsi architektūros įkvėptos, formos, tad nusprendusi puoštis gintaru, nedvejodama kreipėsi į S. Martinėlį ir išskirtinio papuošalo idėja netrukus buvo išgryninta.
„D. Nausėdienės gintaro papuošalas išsiskiria modernia minimalistine forma bei subtilia prabanga. Iš keleto skirtingų gintaro sferų buvo pasirinkta viena, kurioje persipina tiek matinis, tiek skaidrus gintaras. Taip pat prie šiltos jo spalvos priderintas geltonas taurusis metalas. Papuošalo centre – stambi gintaro sfera, kurią juosia du baltais bei juodais brangakmeniais inkrustuoti žiedai. Papuošalas su ilga grandinėle, dėvimas ant kaklo, gracingai, tarsi švytuoklė, juda kartu su kūnu ir atsiskleidžia iš visų pusių. Minimalistiniame jo dizaine dera paprastumas ir prabanga, tradicinės žaliavos ir modernios formos, o visam įvaizdžiui šis papuošalas suteikia stilingumo, prabangumo ir šiuolaikiškumo įspūdį“, – pasakoja S. Martinėlis.
Ruošiantis šventei D. Nausėdienei atrodė prasminga atkreipti dėmesį ir į tuos meno ir dizaino profesionalus, kurie eksperimentuoja aukštųjų technologijų, šiuolaikiško dizaino, tvarios mados srityse ir pelno pripažinimą bei apdovanojimus visame pasaulyje.
Todėl, renkantis suknelės autorius, buvo nutarta bendradarbiauti su Vilniaus dailės akademijos profesionalais ir menininkais, daug metų Lietuvoje ugdančiais stiprią jaunąją kūrėjų kartą.
D. Nausėdienės vakarinės suknelės kūrimas tapo bendru kūrybiniu projektu ir buvo patikėtas trims menininkėms: grafikei Jūratei Stauskaitei, Vyriausybinės kultūros ir meno premijos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus ir kitų premijų laureatei, projekto „Mados dizaino perspektyva“ narei, VDA prof. Jolantai Vazalinskienei ir VDA prof. tekstilininkei Eglei Gandai Bogdanienei.
Naujausias VDA menininkų laimėjimas – profesorių E. G. Bogdanienės ir J. Vazalinskienės pergalė kūrybiškiausio medžiagų ir technologijų panaudojimo kategorijoje tarptautiniame dizaino konkurse „Future of Imaging –2018 International Pattern Culture Interpretation Symposium“ Kinijoje, Hangdžou.
Visos menininkės akcentuoja, kad kurti piešinį ant audinio nėra tapatu tapyti ant popieriaus, tai neeilinis iššūkis net patyrusiam menininkui: „Audinys – tarsi gyva materija, kurią privalai prisijaukinti, suprasti jos sandarą, struktūrą, pajusti jos paviršių, užuosti jos kvapą… alsuoti kartu su ja. Tik tuomet dedi lemtingą potėpį – vieną. Negali suklysti! Teko atlikti ilgus technologinius bandymus su įvairiomis medžiagomis, dažais ir priemonėmis – teptukais, purkštukais, voleliais ir kt. Vienetinė medžiaga be drabužio konstrukcijos neturi santykio su žmogaus figūra. Taigi buvo ieškota minimalistinio silueto, pabrėžiančio piešinio estetiką ir meninę rūbo idėją.“
Prie suknelės derančią vientiso stiklo apyrankę ir kartu unikalų meno kūrinį sukūrė VDA doktorantė, stiklo menininkė Indrė Stulgaitė-Kriukienė (studija „Glasremis“). Tai ekspresyvų raudonos spalvos potėpį atkuriantis stiklo papuošalas. Jaunoji menininkė pripažinta ir vertinama Venecijoje, garsėjančioje savo stiklo gaminiais. Gali būti, kad ten lankydamiesi perkame išskirtinius stiklo dirbinius net neįtardami, kad tai lietuvių menininkės darbai.
Visa inauguracinio kostiumo idėja – atskleisti kūrybinį įvairių sričių specialistų talentą ir jų bendradarbiavimo potencialą.