Didelės mergaitės neverkia

Stiprios moterys nebijo gyvenimo audrų: jos sugeba rasti išeitį iš bet kokios padėties – nesvarbu, darbe ar asmeniniame gyvenime. Jos turi savo nuomonę ir savo gyvenimo modelį. Nesitaiksto su išlygomis, smulkiomis niekšybėmis ir lengvai įveikiamais priešais. Stiprioms moterims nuolat reikia iššūkių, kurie tampa jų varomąja jėga; nepaisant to, jos niekada neleidžia sau ką nors daryti vien dėl iššūkio. Juk nuo pat paauglystės turi tikslą ir žino, kaip jį pasiekti. Todėl nešvaisto energijos veltui – nei žodžių, nei veiksmų, nei jausmų. Jos tarsi panteros: įsitempusios kaip styga, pasirengusios šuoliui, kuriam vis neateina laikas. Nes aplinkybės turi būti šito vertos.

Kaip ją atpažinti?

Ji dažniausiai užima aukštą postą, siekia karjeros, 33–40 metų, aukšto intelekto, moka kelias užsienio kalbas, išmano kultūros reikalus, domisi gera literatūra, nemažai keliauja ir gyvena turtingą socialinį gyvenimą. Šeima? Kartais – taip. Nors dažniausiai stipri ledi šeimos nėra turėjusi arba yra išsiskyrusi. Galbūt – ne kartą. Priežastys? Pernelyg branginama laisvė. Vyro silpnumas (tai reiškia, kad jis jai pasirodė silpnesnis, nei ji apie save mano). O gal santuoka tiesiog neatitiko šeimai keliamų reikalavimų. Vyras neatitiko jos lūkesčių. Arba negalėjo miegoti vienoje lovoje su direktore ar kompiuterių firmos prezidente. Tiesiog ambicijos neleido.

Jau mokykloje galima atpažinti būsimą geležinę ledi: ji gauna puikius pažymius, ir, kaip sako mokytojai, jei mokytųsi, galėtų gauti dar geresnius. Tačiau užuot mokiusis, krečia eibes kaip berniūkštis, dažnai paskui save paviliodama pusę klasės, už ką vėliau tenka atsakyti. Papeikimai ir jos pažymių knygelė – seni geri pažįstami. Ji nėra paprasta paauglė padauža. Tokiu būdu (nes kitaip kol kas nemoka) mergaitė protestuoja prieš jos energiją varžančią mokyklos sistemą.

Studijų metais ji ne tik mokosi, bet ir pradeda dirbti. Abi sritis kaip reta puikiai suderina – ir dėl prigimtinės energijos, ir dėl gebėjimo planuoti laiką, racionaliai mąstyti (jos stiprus vyriškasis pradas). Ir abiejose srityse patiria sėkmę, kuri skatina žengti pirmyn. Laikas, kai reikės sustoti ir nuoširdžiai pažvelgti į savo širdies gelmes, dar neatėjęs.

Jau mokykloje galima atpažinti būsimą geležinę ledi: ji gauna puikius pažymius, ir, kaip sako mokytojai, jei mokytųsi, galėtų gauti dar geresnius. Tačiau užuot mokiusis, krečia eibes kaip berniūkštis, dažnai paskui save paviliodama pusę klasės, už ką vėliau tenka atsakyti.

Paskui prasideda karjera, dar vienos studijos (jei jų reikia įsitvirtinimui), domėjimasis pačia įvairiausia veikla, pradedant sportu, menu, baigiant politika ar teise. Su gyvenimu ji elgiasi taip pat, kaip kadaise derindama studijas ir darbą: racionaliai planuoja, aiškiai nusistato prioritetus, paskirsto laiką prasmingiems uždaviniams, kurie duos dividendų ateityje (pavyzdžiui, užsienio kalbos studijoms, karjeros komandiruotėms). Šeima kol kas palauks. Ne tik dėl laiko trūkumo – ji pripratusi prie laisvės ir nepriklausomybės. Ir nemėgsta niekam, išskyrus pačiai sau, atsiskaityti už poelgius.

Dažnai mums atrodo (gal iš pavydo?), kad stiprioms moterims nenusisekė asmeninis gyvenimas, todėl jos visa galva pasinėrė į karjerą. Nors iš tiesų gali būti atvirkščiai: karjera ir savirealizacija buvo taip svarbu, kad neliko laiko tokiai smulkmenai kaip asmeninis gyvenimas. Santuoką ir čiauškančius vaikučius galima atidėti, tuo tarpu vertingą darbinį pasiūlymą kas nors gali nugvelbti iš panosės. Jausmų sritis per ilgai buvo svetima, be to, jie gąsdina. Nes jausmų neįmanoma susidėlioti į lentynėles pagal abėcėlę ir panorėjus išsitraukti reikalingą. Visa tai atrodo sudėtingiau nei įstatymai, ekonomikos plėtros tendencijos, investicijos ar vadovavimas 1000 žmonių kolektyvui.

Be to, ji įpratusi kontroliuoti ir valdyti. Stiprios moters lūkesčiams sunku įtikti. Kitiems kelia tokius pat aukštus reikalavimus, kaip ir sau. Nuo to kenčia ne tik sutuoktinis ar draugas, bet ir vaikai, bendradarbiai, draugai. Ji renkasi žmones. Ne dėl to, kad būtų šiurkšti, savanaudė ar dar blogiau – kaprizinga. Kaprizai stipriai moteriai nebūdingi, nes pernelyg gerai žino, ko nori. Per daug brangina savo laiką, kad švaistytų jį bet kam. Visuomenės nuomonė ir tai, kaip atrodys atstumtųjų akyse, jai mažiausiai rūpi. Kaip į tai reaguoja vyrai?

Meilė nereikalinga?

Asmenybė, meilė, karjera – tai galėtų būti trikampis, kuriame blaškosi stipri moteris. Meilė jai nesvetima; ji gali mylėti taip pat stipriai, kaip bet kuri iš mūsų, gal ir dar stipriau, nes jos meilėje daugiau atsakomybės ir atsidavimo nei naivumo ir vilčių. Tačiau net mylėdama negali išduoti savo nepriklausomybės, norų, tikslų, poreikių. Todėl patiria daug daugiau skausmo, nes netgi meilę apsvarsto logiškai ir racionaliai. Tokia sėkmės kaina, kurią mokėti vieną kartą pasirinko, – ir daugiau dėl to neabejoja.

Jos širdies draugas turi būti išties ypatingas vyriškis. Juk niekas vyriškam orumui nesuduoda didesnio smūgio, kaip stipri moteris, kuri kiekvieną akimirką įrodo savo tiesą, pati renkasi (viską, ką įmanoma rinktis, taip pat ir vyrą) ir sukuria iliuziją, kad tas pats, jis yra šalia ar nėra. Na, gal ne tas pats, bet atsisveikinimo skausmą ji iškęs. Tai ne tik suteikia didelę laisvę, kurios taip trokšta vyrai. Kita medalio pusė – jie negali patirti jausmo, kad turi moterį, kurią reikia globoti ir ginti. Moteris pati savimi pasirūpina. Jųdviejų ryšys panašus į verslo sandorį, kur labai aiškios ribos, veiksmų seka bei atsakomybė.

Prie jos prieiti sunku; ji nepripažįsta banalaus asistavimo ar pilkų vidutinybių. Ji išmoko sakyti „ne“, ir tą daro dažnai. Gal norėdama pažinti ir perprasti sutiktą vyrą, ilgai jo neįsileidžia į asmeninį gyvenimą. Jei jis neatitinka reikalavimų – palieka. Meilė šiuo atveju vaidina minimalų vaidmenį. Reikalavimai nėra nerealūs, tačiau gerai žinodama, ko nori, dažnai lieka viena, nes nelinkusi išduoti savo įsitikinimų.

Dažniausiai ji ieško tokio gyvenimo palydovo, kuris būtų aukštesnio, blogiausiu atveju – to paties socialinio statuso. Ieško žmogaus, kuris padėtų augti. Stipri moteris paslapčia trokšta sutikti už save stipresnį vyrą. Kuris pavergtų protu, dvasine jėga, išmintimi. Jeigu tai pavyksta, tarp jų atsiranda pavydėtinai tvirtas ryšys, sustiprintas abipuse atsakomybe ir rūpinimusi, – moteris gali pailsėti nuo stiprios moters įvaizdžio, kuriame pati save įkalino.

Silpnumo akimirkos

Stipri moteris gyvenime ir darbe vadovaujasi vyriškomis taisyklėmis. Gal todėl santykiai su priešinga lytimi gana komplikuoti. Darbe ji sukasi tarp vyrų, ir šiuose sluoksniuose vertinama kaip silpnesnė vien dėl to, kad yra moteris. Trokšdama, kad ją priimtų kaip lygią ir neabejotų jos protu bei sugebėjimais, turi dirbti daugiau ir visa galva pralenkti vyrus. Nes nebus laikoma lygi vyrams tol, kol nebus aukščiau už juos. Jai reikia dvigubai daugiau jėgos, užsispyrimo, gudrumo, proto, kad pasiektų tai, ką pasiekia vidutinis verslininkas vyras. Ir geležinė ledi išmoksta lipti per galvas, nekreipti dėmesio į sąžinės graužatį. Net asmeniniame gyvenime sunku „persijungti“: išdrįs pasirodyti vyrui silpnesnė tik tuomet, kai jų santykius patikrins laikas. Nes pasirodyti silpnesnei už vyrą tolygu pralaimėjimui, visiškam silpnumui. Galiausiai ji nė nemoka būti silpna. Vyrų pasaulyje, kuriame gyvena, ašarų nėra. Jos gyvenime – taip pat.

Stiprios moterys nesitenkina mažu. Jos nori visko iškart – tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. O jei visko turėti neišeina, geriau neturėti nieko. Jos nenusileis niekam, net likimui.

Dažniausiai vienintelis žmogus, pas kurį stipri moteris gali ateiti tikėdamasi palaikymo ir paguodos, – tėvas. Ypač jei ji tęsia jo pradėtus darbus. Jei ne, – silpnumo akimirkos, ašaros praeina vienatvėje. Ne dėl to, kad nebūtų kam pasiguosti. Stipri moteris net pati sau negali prisipažinti kartais būnanti silpna, vieniša, pavargusi, liūdna, o ką jau kalbėti apie kitus žmones. Nors stiprios moterys daug jautriau į viską reaguoja, nes pasaulį patiria giliau ir intensyviau nei dauguma. Todėl guostis joms tikrai yra dėl ko.

Kaip kuriamas mitas

Jei kartais nutinka taip, kad stipri moteris lieka viena, pradeda daug ir sunkiai dirbti, iki kaklo pasineria į socialinį ir kultūrinį gyvenimą, nemažai keliauja. Taip stengiasi įrodyti, kad joks vyras jai neprilygs ir kad labai gera gyventi būtent šitaip: vienai, nepriklausomai, laisvai, niekam neatsiskaitant nei už darbą, nei už laisvalaikį. Nuo šios akimirkos prasideda stiprios moters (arba, jei norite, „didelės mergaitės“) mitas – ji dirba ir gyvena taip, kad šį mitą kurtų ir palaikytų. Studijų metais toji mergina nuoširdžiai dirbo ir mokėsi norėdama realizuoti save; šiuo atveju save apgaudinėja stengdamasi aplinkiniams sukurti gražią gyvenimo iliuziją.

Stiprios moterys nesitenkina mažu. Jos nori visko iškart – tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. O jei visko turėti neišeina, geriau neturėti nieko. Jos nenusileis niekam, net likimui. Tik vėliau, kai vienatvę slėps už vertybinių popierių, ataskaitinių susirinkimų ar domėjimosi netradicinėmis religijomis, kažkur giliai širdyje kirbės, kaip brangiai visa tai kainuoja. Bet trauktis nėra kur: jei jau esi pripažinta kaip stipri moteris ir jei pati tuo patikėjai, atgal kelio nebėra. Gali pasirodyti, kad bet kokia silpnumo akimirka bus tolygi visiškam pralaimėjimui, kurį pastebės visi. Todėl geriau slėptis už darbo arba pomėgio ir grįžti namo vėliau už šėlstančias aštuoniolikmetes. Juk namai, nors ir gražūs, – tušti. Nepavydėtina situacija, ar ne? Ir vargu ar lengviau nuo penkiaženklio atlyginimo ar poros šimtų paklusnių pavaldinių.

Ką daryti stipriai moteriai, kad išsilaisvintų iš savo pačios susikurto narvo? Matyt, pirmiausia paklausti savęs, ar ji laiminga. Ir nuoširdžiai sau atsakyti. Jei viskas, ką daro, jau kuris laikas atrodo beprasmiška ir neteikia džiaugsmo – kam visa tai tęsti? Gal verta sustoti ir susimąstyti? Gal laikas pagaliau nuleisti galvą ir prisipažinti likimui, kad, būdama lyderė darbe, pralaimi asmeninio gyvenimo sferoje? Ir labai labai pamažu, kad pati savęs neišgąsdintų, pradėti keisti prioritetus: vis mažiau širdies atiduoti darbui, vis daugiau jos skirti draugams, meilei, tinguliui, atsipalaidavimui, kaprizams, nuovargiui... Ji turi išmokti kartais atleisti gyvenimo žirgų vadeles, kurias taip ilgai laikė įtempusi. Galbūt per stipriai. Ir bent jau kelias akimirkas pasiduoti nešančiai srovei. Gal pasirodys, kad būti silpna moterimi taip pat žavu? Juk būtent tai ir yra moterų jėga, kurios šitaip pavydi vyrai.