Legendinį mados žurnalistą André Leoną TALLEY (1948–2022) taip praminė ne tik dėl ūgio, bet ir dėl milžiniškų nuopelnų. Ir gebėjimo pasiekti aukštumas, kur net šiandien retai vaikšto svetimi.
Ikipandeminių mados savaičių svečiai ir viešnios prisimins gausiai siuvinėtais auksiniais chalatais vilkintį vyrą, sėdintį šalia Annos Wintour. Įspūdinga figūra, įspūdingas stotas (bemaž dviejų metrų ūgis), įspūdingi drabužiai – andai buvo atsikratęs antsvorio, bet galiausiai šį trūkumą pavertė stiliaus ženklu.
Ir pavydėtinas talentas panaudoti visas kortas. Kaip kitaip Vašingtono taksi vairuotojo sūnus, augęs segregacijos laikais, būtų įstengęs tapti pirmuoju juodaodžiu „Vogue“ kūrybos redaktoriumi, pelnyti vieno svarbiausių nūdienos mados žinovų vardą, rengti Kostiumo instituto pokylius, vesti laidas ar patarti Obamoms stiliaus klausimais.
Galų gale – bičiuliautis su tokiomis legendomis kaip Yves’as Saint Laurent’as, Paloma Picasso, Karlas Lagerfeldas. Ir kone tris dešimtmečius būti artimiausiu Wintour pagalbininku, nors paskutinius ketverius metus tarp mados pasaulio įtakingųjų ir perbėgo juoda katė.
Sakoma, Wintour neatleido žurnalistui dėl atsiminimų knygos „The Chiffon Trenches: A Memoir“ („Šifono apkasai. Memuarai“). Iš tikrųjų santykius ji nutraukė gerokai anksčiau – branduolinė Anna lengvai išbraukia žmones. Bet ką reiškia tie metai, palyginti su istorija.
Į „Vogue“ naujienų skyrių André – be kita ko, Brauno universitete baigęs prancūzų literatūros studijas ir apgynęs disertaciją apie juodaodžių moterų įtaką Baudelaire’ui, Flaubert’ui ir Delacroix, – atėjo 1983 metais.
Meilę grožiui įdiegė vaikį auginusi senelė ir žurnalas „Vogue“, kurį pirmąkart pamatė būdamas dešimtmetis viešojoje bibliotekoje. Jo žodžiais, senelė, Duke’o universiteto valytoja, laikėsi tų pačių stiliaus principų, kaip ir legendinė mados redaktorė Diana Vreeland.