Vaikų chirurgas Benediktas JONUŠKA (27) medicinos neiškeistų į nieką, tačiau labai rimtai jo profesijai ant kulnų lipa... muzika. Po darbo ligoninėse dviejų vaikų tėtis skuba prie didžėjaus pulto – grodamas vakarėliuose ir radijuje jis ne tik atsipalaiduoja, bet ir užtikrina patogesnį gyvenimą šeimai.
Turbūt dar daug kas nustemba išgirdęs, kad operacinėje ir prie didžėjaus pulto jautiesi vienodai gerai. Kaip medicinos studento kasdienybėje atsirado grotuvas ir DJ BeLeo pseudonimas?
Atsikraustęs iš Kuršėnų į Vilnių studijuoti medicinos, apsigyvenau su buvusiu didžėjumi – nemažai vakarų praleisdavome prie didžėjaus pulto, muzika man visada buvo artima. Viskas prasidėjo nuo pagrojimų studentiškuose vakarėliuose: patiko, ką darau, negana to, padėjo pravėdinti galvą nuo mokslų. Ypač sunku buvo studijuoti antrame ir trečiame kurse – neturint palaikymo ir nežinant, kaip tinkamai atsikvėpti, gali greitai nuvažiuoti stogas, todėl muzika ir krepšinis mane išties gelbėjo.
Ilgainiui gavau pasiūlymų groti už atlygį ir labai džiaugiuosi, kad viskas įsibėgėjo, – muzika yra mano didysis pajamų šaltinis, nors tam laiko skiriu mažiau negu pagrindiniam darbui ligoninėse. Rezidento algos nepakaktų išgyventi šeimai, negalėtume galvoti apie automobilį, nuosavus namus ar keliones. Ir taip dirbsiu tol, kol per vakarą pavyks užsidirbti daugiau negu per tą patį laiką ligoninėje.
Pernai sugrojau pusantro šimto vakarėlių: nuo „Velomaratono“ iki vestuvių ar gimtadienių. Ne kartą buvo ir taip, kad šventėje kas nors prieina ir sako: „O, čia gi mūsų gydytojas!“ Ne visus pacientus ar pacientų tėvelius sugebu atsiminti, nes ligoninėse jie paprastai taip išsipuošę nebūna, bet malonu, kad jiems tai kelia gerų emocijų ir kad žmonės supranta, jog medikai irgi gali turėti įvairios papildomos veiklos.