Niekas kitas neturėjo tokio balso kaip FARINELLI (1705–1782). Italo istorija – dramatiška, karjera jam kainavo labai brangiai.
TAIP NEBŪNA. „Tegyvuoja palaimintas peilis!“ – šūkavo operos mėgėjos, kai dainuodavo Farinelli. Visi žinojo, kad jam pašalintos sėklidės, ir kerintis dainininko balsas buvo vertinamas tik kaip operacijos pasekmė, nors, be abejo, skalpelis buvo ne vienintelė priežastis. Farinelli įveikdavo keturias oktavas, tarp dviejų įkvėpimų galėjo išdainuoti du šimtus penkiasdešimt natų; jo balsas skambėjo geriau už muzikos instrumentus. Damos per jo pasirodymus alpo, o ponai manė, kad žvaigždė juos mulkina, naudoja kažkokį slaptą instrumentą, nes žmogus taip dainuoti negali... Net mūsų laikais, kuriant filmą „Farinelli“, neatsirado solistų, bent iš tolo prilygstančių italui: jo tembras buvo kuriamas skaitmeniniu būdu, naudojantis kontratenoro Dereko Lee Ragino ir mecosoprano Ewos Malas-Godlewskos balsais.