Sakoma, kad scenoje Sarah BERNHARDT (1844–1923) buvo nuostabi, neprilygstama, kerinti. Be to, suprato reklamos galią. Nežinia, kas ją garsino labiau: teatras ir Alphonse’o Muchos plakatai ar pačios provokuojamos paskalos.
Aktorė. Jos mama buvo kurtizanė Jula Van Hard. Gražuolę išlaikė neprasti gerbėjai (Alexandre’as Dumas, hercogas Charles’as de Morny, Gioachino Rossini), ir jų parama būdavo tokia dosni, kad Jula galėdavo pamiršti motinystę: atidavė dukrą valstietei bretonei, įtaisė į prestižinę vienuolyno mokyklą.
O kai Sarah paaugo, organizavo „apskritąjį stalą“ – sukvietė savo kavalierius ir notarą, kad nutartų, kokiam jaunikiui įpiršti ligotą mergaitę. Posėdis baigėsi kruvinu incidentu: įtūžusi Sarah notarui išrovė kuokštą plaukų, sudraskė veidą. O įvykio liudininkas de Morny neslėpė entuziazmo: „Ji gimė būti aktore!“