Dismorfija. Kas tai?

Kreivų veidrodžių karalystėje

Argi galėjo toks reiškinys, kaip dismorfija, atsirasti ne šiais, spalvotų žurnalų, modelių kulto ir tam tikra prasme iškreipto moters grožio suvokimo laikais? Tikriausiai ne. Mūsų savigarba atakuojama kiekvieną dieną: iš žurnalų puslapių ir televizijos ekranų žvelgiančios gražuolės nori nenori verčia kritiškai vertinti save ir savo išvaizdą. Idealūs, išpuoselėti kūnai, fantastiška karjera ir honorarai, sėkmė, šlovė, regis, tampa svarbiau už meilę, gebėjimą būti savimi, pasiaukojimą ir t. t. Pradedame nekęsti savo mažos krūtinės, stambių kojų, silpnų plaukų ir t. t. Ima rodytis, kad tai didžiausios pasaulyje problemos, kliuviniai į tikrąją laimę. Kuo dažniau lyginamės su kitomis – ypač tomis gražiomis, besišypsančiomis iš ekranų – tuo labiau nusiviliame savimi. O į tai, kad pačios esame kažkuo įdomios, kad nuveikiame begalę gerų darbų, nekreipiame dėmesio. Kompanijos „Dove“ tyrimų išvados skelbia, kad save gražiomis laiko tik 2 proc. moterų, o tarp peržengusių per keturiasdešimt tokių išvis vos 1 proc.!

Kaip atpažinti dismorfiją?

Jeigu nuolat laikotės dietų ir labai jautriai bei kritiškai vertinate savo figūrą, galima įtarti, kad dismorfija jums nesvetima. Dar vienas akivaizdus šio sutrikimo požymis: nors aplinkiniai nuoširdžiai žavisi jūsų išvaizda, negaili komplimentų, jais nebetikite ir manote, kad jie paprasčiausiai meluoja ar šaiposi. Kai nepatinkate sau visomis aplinkybėmis, jaučiatės neužtektinai liekna netgi tada, kai nuolat laikotės alinamų dietų ir iki nukritimo sportuojate, tuomet jau galima kalbėti ir apie rimtą sutrikimą. Puiku, jei sveikai maitinamasi, daugiau judama dėl geros sveikatos. Deja, dažnai toli gražu ne sveikata būna pagrindinė motyvacija. Vis daugiau moterų ir ypač jaunų merginų, alina savo organizmą dietomis siekdamos madų pasaulio primestų standartų. Savo trūkumą (dažniausiai tariamą) jos valandų valandas apžiūrinėja veidrodyje, mėgina jį slėpti ir visą savo energiją skiria jam pašalinti. Jei tai pavyksta padaryti, nuo dismorfijos kenčiančios moterys vėlgi ne džiaugiasi patobulėjusia figūra, o tuoj pat randa kitų priekabių. Ir vėl viskas nuo pradžių...

Kas dažniausiai kenčia nuo dismorfijos?

Statistika rodo, kad dismorfijos grobiu dažniausiai tampa paauglės, taip pat vienišos arba išsiskyrusios moterys. Tos, kurios neturi profesinių perspektyvų arba patiria nuolatinį stresą, gresiantį peraugti į depresiją. Tai aiškinama labai paprastai: mūsų visuomenėje stereotipiškai priimta manyti, kad išvaizda – moters vizitinė kortelė. Kai gyvenime kas nors nesiseka, lengviausia pasiteisinti: todėl, kad esu negraži (stora). Nereikia pernelyg giliai kapstytis, spręsti rimtesnių klausimų – juk veidrodyje kuo puikiausiai matyti, kas kaltas dėl visų bėdų... Įdomu tai, kad vyrams dismorfija neretai pasireiškia atvirkščiai: veidrodyje jie save mato liesesnius, nei yra iš tikrųjų. Juk retas vyras nori būti lieknas kaip smilga. Visi svajoja apie tvirtą atletišką kūną, kurio įvaizdį, beje, taip pat įperša reklamos, televizija ir kt.
Dar vienas dismorfijos simptomas – maniakiškas savo kūno galimybių išbandymas. Tatuiruotės, auskarai įvairiose kūno vietose, nuolatiniai eksperimentai su plaukais, makiažu, nesibaigiančios plastinės operacijos – visa tai dažniausiai taip yra nemeilės savo kūnui išraiška.

Kaip gydoma?

Kai nemeilė savo kūnui peržengia visas įmanomas sveiko proto ribas ir pakvimpa visišku susinaikinimu, jau nebeišsiverčiama be medikų pagalbos. Šis psichikos sutrikimas paprastai gydomas įvairiais psichoterapijos metodais, dažniausiai – kognityviais (t. y. stengiamasi pakeisti mąstymą). Tačiau pirmąsias dismorfijos apraiškas, nesunkiai galima įveikti ir patiems. Tereikia padirbėti su savo mąstysena ir atsikratyti kai kurių stereotipinių nuostatų. Žinia, nėra taip jau paprasta iš galvos išmesti informaciją, ką taip rūpestingai krovei ir saugojai metų metus. Bet jei tik nori, viskas įmanoma.

1. Atsimerkite. Atidžiai apsidairykite. Aplink jus – daugybė pačių įvairiausių žmonių. Storų, aukštų, liesų, susikūprinusių. Sveikų ir sergančių. Laimingų ir kenčiančių. Jei įsigilintumėte į jų gyvenimus, suprastumėte, kad laimės, pilnatvės jausmas neturi nieko bendra su drabužių dydžiu ar svarstyklių rodmenimis. Stenkitės daugiau bendrauti su gyvenimu ir savimi besidžiaugiančiais, nuo kompleksų laisvais žmonėmis (tiesa, tokių reikės dar ir paieškoti...) – stebėkite jų elgseną, sužinokite, kaip jie vertina savo kūną, kokią vietą jų gyvenime užima išvaizda ir kaip aplinkiniams jie sukelia simpatiją. Jūsų užduotis – suvokti, kad pasaulis įvairiaspalvis ir dėl to nuostabus.

2. Neeksperimentuok su maistu. Dar viena eilinė dieta jūsų gyvenimo problemų neišspręs. Ir liaukitės nuolat svertis! Nuo dismorfijos kenčiančioms moterims laikytis dietos tampa įpročiu ir ilgainiui iškreipia požiūrį į sveikatą bei rūpinimąsi savimi: jos jaučiasi apsileidusios, kai nesilaiko dietos ir nutukusios nuo vienintelio kąsnio torto. Tai jau nėra normalu. Patikėkite, maistas – ne priešas. Vienintelis reikalavimas, kurio pravartu laikytis: su džiaugsmu valgyti viską, ko norisi, tik saikingai.

3. Analizuokite pojūčius. Frazė „Aš – stora“ – labai sąlygiška ir nekonkreti. Tai, ką matote veidrodyje, tėra optinė apgaulė. Iš tikrųjų esate tokia, kokia jaučiatės esanti. Pajuskite skirtumą. Kai skaitote gerą knygą ar smagiai leidžiate laiką, greičiausiai net neprisimenate apie jokį apkūnumą. Abejonių kyla, kai atsiverčiate žurnalą arba žiūrite reklamą per televiziją ir pradedate nesąmoningai lyginti save su modeliais (kurie, tarp kita ko, dažniausiai būna smarkiai patobulinti „photoshopu“ ar kitomis „stebuklingomis“ kompiuterinėmis programomis). Svarbi jūsų užduotis – nustoti lyginti save su kitomis. Jūs esate jūs. Vienintelė ir nepakartojama, ir... taškas. Beje, psichologai tvirtina, kad negražios moterys iš kitų labiausiai išsiskiria toli gražu ne išvaizdos trūkumais, o bereikšmiu žvilgsniu, netvirta eisena, negrakščia laikysena. Trumpai tariant, jas nepatrauklias daro visiška pasitikėjimo savimi stoka. Ir tai yra tiesa – žavesys pirmiausia glūdi mūsų galvoje. Ir tikrai ne kreivos kojos ar nepakankamai lieknas liemuo kaltas, kad jaučiamės sumautai.

4. Filtruokite informaciją. Turime omeny žiniasklaidą. Nebūkite naivi ir patikli, išmokite skaityti tarp eilučių. Madų pasaulis negailestingas (ir visiškai neteisingas milijonų moterų atžvilgiu) – manekenės priverstos būti liesos, nes to iš jų reikalauja standartai. Bet jei pasikapstytumėte po madų pasaulio užkulisius, apstulbtumėte atradusios, kokią žiaurią kainą sumoka daugelis merginų už galimybę vaikštinėti podiumu. Ir patikėkite, daugeliui jų tobulas lieknumas tikrai neatneša laimės. Pagalvokite ir apie tai, kad įvairios lieknėjimo piliulės tėra didžiulis, labai pelningas verslas, kuriam neretai vadovauja toli gražu ne patys liekniausi, pinigais aptekę dėdės. Patikėkite, jiems mažiausiai rūpite jūs ir jūsų talijos matmenys – jiems reikia tik jūsų pinigų, kuriuos naiviai sumokate už tuščią iliuziją.

5. Mylėkite savo kūną. Juk jis – tarsi instrumentas, padedantis įgyvendinti Dievo sumanymus. Taigi saugokite ir puoselėkite jį. Juk jame gyvena tai, ką turite brangiausio – jūsų gyvastis. Be nuosavo kūno, tegu ir neatitinkančio reklaminių standartų, šioje žemėje jūs būtumėte niekas. Na, o jei trūksta pasitikėjimo savimi, užuot pirkusi dar vieną pakuotę liekninamojo preparato ar vaikiusis dar bala žinia, kokios panacėjos, pradėkite stiprinti savo psichiką. Būdų yra šimtai ir pačių įvairiausių. Šiuo klausimu jums jau objektyviai nebepatartume. Tai turite atrasti patys. Vieni į gyvenimą naujai pažvelgia pradėję lankyti jogos ar dar kokios dvasinės praktikos užsiėmimus, kitiems padeda įvairios motyvacinės knygos. Treti pasitikėjimo savimi įgyja įvaldę kažką, kas anksčiau jiems atrodė už galimybių ribos. Žodžiu, tai labai individualu. Bet tokios paieškos tikrai atperka sugaištą laiką ir energiją su kaupu.

Įdomu žinoti

• ♦ Dismorfija kamuoja ir moteris, ir vyrus.
• ♦ Aštriausiai šį sutrikimą išgyvena 15–17 m. jaunuoliai.
• ♦ Daugiausia sergančiųjų dismorfija gyvena JAV. Šis sutrikimas ten jau įgauna kone epidemijos mastą, daugelyje miestų netgi veikia specializuotos klinikos, kuriose gydomi dismorfikai. Europoje ir Lietuvoje apie šį sutrikimą kalbama nedaug, mat retas dėl to kreipiasi į gydytojus. Visgi tai nereiškia, kad šis reiškinys neegzistuoja.
• ♦ Dismorfija nepaveldima, tačiau ją galima nusižiūrėti, t. y. jei dėl savo figūros iš proto eina mama, labai daug tikimybės, kad lygiai taip pat elgsis ir dukra.

Mini Testas  

Ar jums negresia dismorfija?

1. Suvalgiusi netgi mažiausią porciją, iškart pasijuntate papilnėjusi.
2. Jaučiatės negraži, esi nepatenkinta savo figūra ir nuolat dėl to graužiatės.
3. Jums atrodo, kad jūsų kūnas – išglebęs.
4. Manote, kad daugelis drabužių jus storina.
5. Dažnai lyginate save su kitomis moterimis.
6. Manote, kad jums nesiseka gyvenime dėl išvaizdos trūkumų.
7. Nepraleidžiate progos kritiškai save nužvelgti parduotuvės vitrinoje ar veidrodyje.
8. Renkatės tik tam tikro maskuojamojo stiliaus drabužius, kitokių nesirenkate, nes baiminatės, kad  jie išduos jūsų trūkumus.

Atsakymai: jei  4 ar daugiau kartų atsakėte „taip“, tai jau yra ženklas, kad savo kūną vertinate neadekvačiai.