Dizainerė Aida Kapočiūtė sukvietė bičiulius į vestuvinių suknelių pristatymą

Į Pamėnkalnio meno galeriją susirinkę kviestiniai svečiai neišvydo tradicinio podiumo, šou elementų. Skambant gyvai atliekamai muzikai 15 manekenių naujausius modelius demonstravo pozuodamos ant specialių renginiui sukurtų pakylų.

„Tokio sudėtingumo drabužio kūrimas yra prilyginamas taikomajam menui. Reikia ne tik kantrybės, bet ir išlavinto skonio, suvokimo, kas yra estetiška, patrauklu akiai, bet tuo pačiu tinkama dėvėti realiame gyvenime. Taigi tokia pristatymo koncepcija leidžia iš arti apžiūrėti ir įvertinti kiekvieną suknelę“, – sako A.Kapočiūtė.

Kolekcijai ji panaudojo skirtingų faktūrų audinius, atsisiųstus iš įvairių šalių. Beje, jie užsakomi ribotu kiekiu, todėl dauguma skirti sukurti tik vienam modeliui, kuris negali būti atkartotas. Pagrindinė siuvėja priduria, kad per jos 20 metų darbo patirtį tai yra pirmoji kolekcija, kurios audiniai reikalauja ne tik ypatingo technologinio išmanymo, bet ir kantraus siuvimo rankomis ištisas savaites.

Taip pat kolekcijoje itin daug preciziško dekoro, atlikto rankomis. Pavyzdžiui, kelioms suknelėms skirtos gėlytės buvo specialiai nulipdytos papuošalų kūrėjos iš Kauno, o jų dažymas rankomis, siekiant išgauti metalo efektą, užtruko 60 valandų.

Pasak A.Kapočiūtės, vienos jos vestuvinės suknelės sukūrimas gali užtrukti daugiau nei 200 valandų, o visos kolekcijos įgyvendinimui komandai prireikė daugiau nei 4 mėnesių.

„Kurdama vestuvines sukneles ir įdėdama į tai daug rankų darbo, siekiu, kad kiekviena mano klientė jaustųsi ir atrodytų nepakartojamai bei būtų vienintelė tokia. Pasitelkus vaizduotę ir kruopštumą, paprasta audinio skiautė virsta ne tik estetiškai patraukliu daiktu, bet drabužiu, kuris papildo moters figūrą ir leidžia atskleisti jos asmenybę. Juk viena yra amžina romantikė, svajotoja, o kita – gundanti keliautoja. Atsižvelgiant į visuomenėje susiformavusius stereotipus, vizualizacijos būdu galima per drabužį atskleisti žmogaus vidų ir jo gyvenimo būdą – sukurti istoriją, kuri pati kalba už save“, – savo požiūrį į suknelių kūrimą, kaip meno formą, atskleidžia dizainerė.

Ji savo kūrybos stilių vadina modernia romantika: sunkūs audiniai (atlasas, trikotažas ar džinsas) derinami su trapiu ir lengvu šilku ar tiuliu, o visas sukneles sieja preciziškai atliktas dekoras iš prabangių nėrinių, „Swarowski“ kristalų ar specialiai pagamintų gėlių žiedlapių.

2018 m. pavasario-vasaros kolekciją papildė stiprus seksualumo prieskonis: gilios iškirptės, trapūs, peršviečiami audiniai, ilgos rankovės ir simetriškai išdėlioti dekoro elementai kviečia garbinti moteriškas kūno linijas. „Seksualumas tai – menas viename drabužyje suderinti subtilumą ir provokuojančius elementus“, – sako A.Kapočiūtė.

Tiesa, ekstravagantiškais modeliais dizainerė siekia ne įtikti, o įkvėpti būsimas klientes, nes, pasak jos, Lietuvos nuotakos vis dar labiau linkę į tradicijas bei kuklumą, nei į saviraišką ir eksperimentus. Nepaisant to, būtent klientės ir yra pagrindinis A. Kapočiūtės įkvėpimo šaltinis. „Kurdama suknelę pagal užsakymą, sugalvoju daugiau nei vieną variantą, todėl tas idėjų bankas nuolat pildosi ir galiausiai virsta dviem kolekcijomis per metus“, – sako A.Kapočiūtė, kasmet pagal individualius užsakymus sukurianti apie 25 vestuvines sukneles.