Dizainerė Emilija Gutauskaitė pristato vintažine klasika alsuojančią kolekciją

Prekės ženklo „Emilė“ įkūrėja, mados industrijoje besisukanti įvaizdžio dizainerė ir kostiumų dailininkė Emilija Gutauskaitė atvirauja, jog net negalvojo, kad šie metai taip kardinaliai aukštyn kojom apvers visų gyvenimus. Tačiau daugiau laiko praleisdama namuose, moteris tikina pagaliau atradusi laiko saviems pomėgiams, kurie atvedė iki svarbiausio tikslo – naujo įkvėpimo kūrybai.

„Žinoma, jog tai visiškai kitoks etapas, kuris nėra lengvas visomis prasmėmis. Man teko atšaukti naujos studijos atidarymo ceremoniją. Neplanavau daryti didelio renginio, tačiau norėjosi atšvęsti su draugais, klientais, kolegomis. Visgi, nepaisant to, tai yra metas kuomet pagaliau galiu daugiau laiko skirti tiems dalykams, kuriuos buvau pamiršusi per rutininius darbus. Pagaliau galiu kurti tiek, kiek norisi“, – tikina Emilija.

Neseniai moteris pristatė naująją, jau trečiąją savo kurtą drabužių kolekciją. Karantino padiktuoti apribojimai paskatino Emiliją daugiau laiko skirti savo pomėgiams ir hobiams, kurie ir atsispindėjo kūrybos rezultatuose. 

„Kurdama įsivaizdavau Moterį iš didžiosios raidės, kuri ką tik mėgavosi džiazo koncertu ir dabar skuba į pasimatymą mažame italų restoranėlyje. Ji perka paveikslus, dievina knygas, teatrą ir kiną. Ji yra smalsi ir žingeidi. Tai Moteris, kuri pati kuria savo įvaizdį. Nevadinu savo kolekcijos klasikine, tačiau mane įkvėpė praeito šimtmečio šešto-septinto dešimtmečio mada, to laikotarpio kvapai, mašinos, muzika, tokios stiliaus ikonos kaip Grace Kelly, Brigitte Bardot, Catherine Deneuve. Ši kolekcija skirta Moterims ir didžiosios M, todėl nekantraudama laukiu savo klienčių. Kuriančios moterys yra nenuspėjamos, todėl niekada negali žinoti, kas vieną dieną atvers tavo studijos duris“, – tikina Emilija.

Šešto-septinto dešimtmečio dvasia dvelkiančioje kolekcijoje buvo pristatyti vilnoniai paltai, satininės suknelės, platėjančios kelnės bei šilto palaidinės.

Visi drabužiai skirti moterims, kurios nori elegancijos ir prabangos savo įvaizdyje. Dizainerė pasakoja, jog nors fotosesijos tema gimė kartu su kolekcija, tačiau galutinę mintį jai padiktavo pati erdvė –  XVI a. pastatytas Babtyno dvaras.

„Kartais gaila, jog dauguma žmonių net nenutuokia, kokia skaudi yra drabužio evoliucija nuo minties iki realizacijos. Nepatikėsite, kiek daug eskizų keliauja į šiukšlių dėžę, kiek naktų nemiegota, tačiau galutinis rezultatas visuomet atperka visas kūrybines kančias. Kolekcijos fotosesijos tema augo kartu su kolekcija, žinoma, vėliau prie idėjos generavimo prisijungė ir fotografas Lukas Rasilas.

Fotosesija vyko Babtyno dvare ir už tai didelis ačiū jo šeimininkui Mindaugui Šventoraičiui. Dvaras ne tik atitiko nuotaiką, bet ir padiktavo mizanscenas, šviesą ir net muziką, kuri grojo fotosesijos metu. Prie šio projekto dirbo komanda nuostabių žmonių, kurių dėka modeliai, drabužiai ir net modeliai-šunys atrodė taip, kaip norėjau“, – atvirauja dizainerė.

Emilijos kūryboje didelis dėmesys skiriamas ne tik kiekvienam drabužiui, kuris yra siuvamas rankomis, bet ir klientui. Vedama šio tikslo, moteris atidarė antrąją studiją, kurioje priešingai nei pirmojoje, vyrauja ramybė ir skiriamas individualus laikas kiekvieno kliento pažinimui.

„Mano studija – „supermarketo“ antonimas. Čia nėra masės, čia nereikia laukti eilėje, čia esi išskirtinis ir svarbus! Būtent toks ir buvo mano tikslas: sukurti vietą, kurioje galėčiau su klientu ar kliente būti tik dviese. Kurdama studiją galvojau apie komfortą ir šventę tiek klientui, tiek sau. Juk smagu, kai ateini nusipirkti palto, o tave pasitinka asmeniškai, pasiūlo kavos. Jei nerandi tinkamo dydžio ar modelio – gali drabužį užsisakyti individualiai sau. Aš noriu žinoti ir pažinti tą žmogų, kuris dėvės mano kurtą drabužį“, – tvirtina Emilija.

Nors pristatyti kolekciją karantino laikotarpiu – nemenkas iššūkis, tačiau Emilija laikosi nuomonės, jog tai ne priežastis sudėti rankas ir skųstis susidariusia situacija. Pasaulis nuolat keičiasi ir tenka išmokti prie jo prisitaikyti, o svarbiausia, įžvelgti teigiamą pusę ir pasiimti iš šios dienos viską, ką galima.

„Susiklosčiusios situacijos mes nepakeisime, todėl yra du pasirinkimai: arba sriūbauti, arba ieškoti, ką šis laikotarpis gali duoti gero. Įkvėpimas ateina iš įvairiausių gyvenimo situacijų. Miestas ir jo kultūrinis gyvenimas pritilo, daugiau laiko praleidžiu namuose, kur pagaliau galiu užsiimti mėgstama veikla. Atradau laiko pasimėgauti muzika, piešimu, knygomis, vynu, senais filmais. Mano vyras vasarą vaidino seriale „Mano meilė karantinas“, tačiau, nors ir tai skambės keistai, karantinas – yra mano meilė, nes jis dovanojo man laiko sau“, – teigia Emilija.