Dizainerė Gintarė Ačaitė į spontanišką mados projektą priviliojo būrį moterų

„Kūno proporcijos, veido bruožai, laikysena, ūgis, amžius, vidinis švytėjimas – visa tai ir dar daugybė kitų detalių lemia, jog skirtingų žmonių vilkimas tas pats drabužis gali tapti neatpažįstamu“, – patikino kūrybinių dirbtuvių „Varlių spinta“ įkūrėja.

Į jos kvietimą dalyvauti kūrybiniame eksperimente atsiliepė 25 kaunietės. G. Ačaitė sakė, jog pirmiausia nusprendė pakviesti tas, kurias gerai pažįsta ir žino – vėlai vakare gauta žinutė jų nenustebins, o siūlymas prisijungti prie projekto bus sutiktas palankiai.

„Vieną vakarą sugalvojau idėją, o kitą – ją įgyvendinau“, – su šypsena sakė autorė, pridurdama norėjusi išsaugoti užplūdusi kūrybinį įkvėpimą, todėl ilgai nedelsusi.

Mados projekto dalyvėms ji parinko vienodo modelio, bet skirtingų dydžių ir spalvų sukneles. Tam, kad kuo labiau atsiskleistų sumanymas įrodyti, jog ne drabužis, o žmogus pastarąjį keičia, nuspręsta visas damas įamžinti toje pačioje vietoje ir naudojant tas pačias „Povo plunksnos“ parūpintas dekoracijas.

Prieš G. Ačaitės fotoaparato objektyvą tąkart pozavo ir kelios žinomos moterys – televizijos laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ vedėja Donata Skorupskaitė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, „V&A klinikos“ bendraturtės Vaida Norkūnaitė, tapytoja Gintė Ramutytė, choreografė ir „Misis Lietuva‘93” pirmoji vicemis Marina Kolesinskienė. Damų grožiu rūpinosi plaukų stilistas Karolis Murauskas ir vizažistė Ingrida Taparauskaitė.

„Labai norėjosi išsaugoti teigiamas emocijas, kurių tą vakarą buvo pilna kūrybinė studija. Moterys į fotosesiją skubėjo po darbų, studijų ar parsivedusios vaikus iš darželio... Visi žinojome, kad tai – spontaniškas projektas, todėl niekas nei išskirtinio dėmesio sau, nei raudono kilimo prie durų nelaukė“, – juokdamasi pasakojo G. Ačaitė.

Jauniausiai fotosesijos dalyvei – 20 metų, o vyriausiai 84-eri. Anot kūrėjos, „Ta pati suknelė, tik kita panelė“ eksperimentas įrodė, jog to paties modelio drabužis gali tikti itin skirtingoms moterims.

„Norėjau mažytės šventės sau ir kitiems, kurios rezultatas būtų pažadinti moterų pasitikėjimą savimi ir įrodyti, kokios mes visos gražios bei kiek nedaug reikia iki laimės!“ – sakė G. Ačaitė.