Dizainerė Julija: „Nereikia skirstyti moterų į didesnes ir mažesnes“

Tačiau ar tikrai didesnius išmatavimus reikia atskirti ir pabrėžti, kurti naują drabužių kategoriją? Juk tokių drabužių buvo visada – ar tikrai šiandien reikia pradėti skirstyti moteris į didesnes bei mažesnes? Apie tai kalbame su dizainere Julija Janulaityte ir jos komunikacijos vadybininke bei modeliu Egle Tranaite, kurios tuo pačiu pristato fotosesiją „Piknikas mieste“.

Ar tikrai reikia išskirti didesnių išmatavimų modelius, kaip vis dažniau pradeda daryti drabužių gamintojai?

Julija: Manau, kad tikrai nereikia išskirti didesnių išmatavimų modelių ar drabužių į atskirą „plius dydžio“ kategoriją. Visų pirma – nesutinku su pačiu terminu, o antra – šis skirstymas nėra normalus, žmonių apskritai nereikia rūšiuoti.

Eglė: Juk tokie drabužiai buvo kuriami visą laiką, kodėl staiga prireikė tai išskirti ir pabrėžti?

Julija: Pati tiesiog kuriu drabužius, kurie tiktų visoms moterims. Pripažinkit, juk „Julia Janus Plius“ ar panašus prekės ženklas skambėtų ir juokingai, ir nepagarbiai..

Taigi, didesnių išmatavimų modelis ir storas žmogus – du skirtingi dalykai?

Julija: Eglę galima būtų pavadinti didesnių išmatavimų modeliu, bet ar ji stora?

Eglė: Tai visiškai skirtingi dalykai. Tai, ką dabar priimta vadinti įprastu modeliu yra paaugliško sudėjimo ir, dažnai, tokio pat amžiaus merginos. Todėl jų demonstruojami drabužiai nebūtinai tiks jaunoms moterims. Sportuojanti, ką tik pagimdžiusi, aukšta ar atletiška moteris gali dėvėti nemažą drabužių dydį, tačiau jų niekaip nepavadinsi storomis. Elegancija turi daug formų ir stilių.

Tą ir norėjote pabrėžti šia fotosesija?

Julija: Taip. Šiomis nuotraukomis, kurių modeliu sutiko būti Eglė, norėjome atskleisti tai, ką visi ir taip žino – kad drabužius realybėje dažniausiai nešioja kitokios moterys, nei mados pristatymuose. Ir kad tame nėra nieko blogo.

Eglė: Taip pat fotosesiją papildėme kitais, mūsų prekės ženklui svarbiais elementais. Siekdamos atskleisti „Julia Janus“ požiūrį į modernią moterį Fotografavome mums patinkančią aplinką, mūsų kurtus rūbus, papuošalus, aksesuarus ir net „Julia Janus“ namų linijos gaminius. Nes mūsų moderni moteris nebadauja – ji aktyviai leidžia laisvalaikį ir sveikai maitinasi.

Ar ši miesto kultūra – tik prekės ženklo dalis, ar taip gyvenate ir pačios?

Eglė: Ši fotosesija tikrai yra mano laisvalaikio atspindys, nes aš ir keliauju, ir aktyviai sportuoju, ir domiuosi įvairiomis pasaulio virtuvėmis. Pikniko metu valgiau žaliavalgių patiekalus – salotas su žaliuoju padažu, suktinukus su riešutų padažu ir sūrio pyragą be sūrio.

Julija: Manau, kad iš plastikinių indų valgyti yra neskanu net piknike. Juk valgyti iš dailaus, maloniai rankoje gulinčio dubenėlio – visai kitoks jausmas, nei iš plastmasės gabalo. Kadangi maisto gaminimas – antra didžiausia mano aistra po drabužių gaminimo, mūsų prekės ženklas turi ir virtuvei skirtą namų liniją. Tai – autoriniai keramikos, stiklo ir medžio indai.

Eglė: Indai – dar ne viskas. Planuojame išleisti ir savo receptų knygą. O kol jos nėra – dalinamės piknike ragautų patiekalų receptais.

Salotos su žaliuoju padažu

Salotoms tinka:
1 gūžė romaninių salotų,
špinatai,
sultenės,
gražgarstės („rucola“),
pomidorai,
agurkai.

Padažui reikia:
150 g špinatų (standartinė prekybos centre parduodama pakuotė),
šakelės šviežio baziliko,
šaukštelio medaus,
3 šaukštų vyno acto (tinka ir baltas, ir raudonas),
pusės šaukštelio druskos,
3 šaukštelių alyvuogių aliejaus.

Gaminti taip:
Sudėkite padažo dalis į daržovių trintuvą ir susmulkinkite. Gautą žalią masę prieš pat valgant užpilkite ant plėšytų salotų lapų, o tuomet švelniai pamaišykite, kad ji tolygiai pasiskirstytų.

Žalieji suktinukai su aštriu riešutų padažu

Suktinukams reikia:
Romaninių salotų arba Kietaviškių salotų vazonėlyje (kad suktinukai gražiai susisuktų reikia didelių ir plačių salotų lapų),
pusės mažos cukinijos,
morkos.

Padažui reikia:
100g anakardžių riešutų (rekomenduojame bent 2 val. pamirkyti vandenyje),
skiltelės česnako,
šaukštelio „Sambal Oelek“ padažo arba smulkinto čili pipiro,
pusės citrinos sulčių,
šaukštelio smulkinto imbiero,
3 šaukštų sojos padažo,
šaukštelio medaus.

Gaminti taip:
Sudėkite padažo dalis į daržovių trintuvą ir susmulkinkite iki vientisos masės. Nuplaukite salotų lapus ir nupjaukite dalį kieto mėsingo koto, kad jis netrukdytų jų išilgai susukti. Morką ir cukiniją pjaustykite išilgai – suktinukams reikės 7-8 cm ilgio šiaudelių. Po keletą jų dėkite ant kiekvieno salotos lapo ir užpilkite šaukštu padažo. Tuomet salotos lapus susukite, o gautus suktinukus perpjaukite pusiau ir patiekite.

Nekeptas riešutų ir aviečių „sūrio“ tortas

Pagrindui reikia:
Puodelio graikiškų riešutų,
puodelio džiovintų datulių,
žiupsnelio druskos.

Kremui reikia:
1,5 puodelio visą naktį mirkytų anakardžių riešutų,
sulčių išspaustų iš 2 citrinų,
4 šakštų kokoksų aliejaus,
5 šaukštų medaus,
1 vanilės ankšties sėklos,
200 g šviežių aviečių (galima pakeisti šaldytomis)

Gaminti taip:
Pagrindo sudedamąsias dalis sudėkite į trintuvą ir susmulkinkite, kad jos gerai liptų tarpusavyje. Gautą masę supilkite į torto formą ir pirštais sulyginkite, kad pagrindas visur būtų vienodo storio. Tuomet vidinius torto formos šonus patepkite kokosų aliejumi ir įdėkite į šaldymo kamerą. Likusį kokosų aliejų kartu su medumi maišydami kaitinkite prikaistuvyje, kol aptirps, o tada kartu su kitomis kremo dalimis supilkite į trintuvą. Smulkinkite tol, kol gausite vientisą kremą, konsistencija ir skoniu primenantį varškę. Tuomet suberkite avietes ir vėl viską suplakite. Kremą išpilkite ant torto formoje paruošto pagrindo ir viską palikite šaldymo kameroje. Išimkite iš kameros valandą prieš valgant, kad spėtų atitirpti.