Dizainerė Katrina Knizikevičiūtė – apie provokuojančias kolekcijas ir drąsą išsiskirti iš minios

Mados industrijoje nemažai novatoriškų ir pradedančių kūrėjų. Kuo mados linija „Bajoras“ išsiskiria iš minios?

„Bajoras“ mados linijoje esu vienintelis darbuotojas, savo rankomis darau viską nuo A iki Z. Mano kolekcijoje dominuoja ryškios spalvos, derinu iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas spalvas ar audinius tarpusavyje, mano darbuose žodis neįmanoma neegzistuoja. Drąsiai eksperimentuoju su kitokiomis linijomis, mano didžiausia aistra yra „Tailoring“ – griežto kirpimo principas.

Kaip kilo idėja sukurti prekės ženklą? Kokią reikšmę neša šis pavadinimas?

Labai didelę įtaką mano gyvenime padarė baigiamoji kolekcija universitete „Too proud to apologise“ (liet. „Per daug išdidus atsiprašyti“). Ji padėjo atrasti savitą braižą, kurio iš pradžių net nesitikėjau! Jau pirmoje kolekcijoje bandžiau gvildenti svarbias problemas, Žana d‘Ark buvo mano inspiracijos šaltinis. Ji dažnai vaizduojama su metaliniais švarkais, todėl susimąsčiau: „O kokį aš švarką sukurčiau Žanai D‘Ark?“. Dėl šios minties netikėtai gimė mano logotipas dabartinei mados linijai „Bajoras“.

Dėl prekės ženklo pavadinimo svarsčiau ilgai. Iš pradžių mados liniją norėjau pavadinti Katrina Kniaz, tačiau daugelis mane atkalbėjo ir supratau, kad noriu sukurti naują identitetą, tačiau artimą sau. Išsiaiškinau, kad žodis „Kniaz“ slavų ir baltų tautose reiškia „dvariškio titulą“, o mano mama yra kilusi iš bajorų šeimos, tad mados linija „Bajoras“ taip ir gimė – po ilgų ieškojimų ir netikėtų sąsąjų atradimų. Vyriškas ženklo pavadinimas prisiliečia ir prie feminizmo judėjimo, noriu išlyginti lygybę tarp dviejų lyčių. Mano tikslas mados liniją „Bajoras“ pateikti kaip gyvenimo būdą, naują subkultūros formą.

Kokiam žmogui skirta drabužių linija „Bajoras“?

Šiek tiek pametusiam galvą, vertinančiam kokybę ir ilgaamžiškumą. Mano drabužių savininkas turi būti dąsus, nuotaikingas ir mėgstantis ryškias spalvas. Svarbu, kad žmogus suprastų meno reikšmę, nes ne tik visa mano kolekcija turi paslėptą istoriją, bet ir kiekvienas gaminys yra kažkuo įkvėptas.

Išleidai pirmąją oficialią „Bajoro“ kolekciją „Free to respect each other“ (liet. „Laisvi vienas kitą gerbti“). Kuo ji yra ypatinga?

Ši kolekcija įkvėpta 17 amžiaus psichiatrinių ligoninių. Mane sukrėtė dalykai, kurie tuo metu buvo diagnozuojami kaip ligos. Migrenos skausmus išgyvenantys žmonės, menininkai, net moterys, kurios gyvenimą buvo pašventusios knygų skaitymui – visų šių žmonių likimai susikirsdavo toje pačioje vietoje – ligoninėje. Pamąstymai apie 17 a. problemas mane paskatino atsisukti į dabartį, supratau, kad šiandieninėje visuomenėje taip pat turime klaidingai įsišaknijusių stereotipų, kuriais nesididžiuoju ir kuriems nepritariu. Netradicinis seksualinis potraukis, homoseksualai ar transvesitai – tai mūsų visuomenė laiko smerktinu ir gėdingu dalyku. Mano nuomone, tai ne liga, kurią daugelis žmonių galvoja, kad galima išgydyti, tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas, išskirtinumas ir galimybė laisvai gyventi.

Mano kolekcija skirta žmogui, nepriklausomui nuo jo amžiaus, lyties ar pažiūrų. Noriu, kad mano kolekcijos įneštų naujų vėjų, praplėstų žmonių akiratį ir padėtų mūsų visuomenei keistis.

Ar mada tau ne tik saviraiškos forma, bet ir būdas kalbėti apie problemas?

Taip, man labai svarbu, kad kolekcijos paliestų svarbias politines ir socialines problemas. Mano pirmieji žingsniai, kuriais aš kopiau link savo dabartinio prekės ženklo „Bajoras“, yra susiję su feminizmu ir lygiomis teisėmis. Kurdama kolekciją taip pat bandžiau samprotauti: koks pasaulis būtų, jeigu Jėzus būtų tamsaus gymio moteris, o popiežiumi būtų leista tapti moterims? Kas būtų, jeigu vietoje Žanos d‘Ark būtų vyras, ar jis lygiai taip pat būtų sudegintas ir laikytas raganiumi, o gal jį vadintų pranašu?

Viename interviu esi užsiminusi, kad tavo kolekcija dar nėra baigta. Kuo dar planuoji nustebinti?

Atskleisti daug detalių dar per anksti, bet kolekcijos idėja turės sąsają su ankstesne, bus tik naujas inspiracijos šaltinis ir tema, taip pat naudosiu panašius audinius, bet įnešiu ir naujų. Kolekcija bus labiau rudens sezonui, galbūt pasirodys vasaros viduryje ar pabaigoje, priklausys nuo to, kaip spėsiu suktis.

Ne kartą esi prakalbusi apie feminizmo sąvoką. Įkvėpta šio judėjimo esi sukūrusi ryškią kostiumėlių kolekciją. Kuo feminizmas tau yra artimas?

Aš trokštu lygybės tarp dviejų lyčių. Žmonės iškraipo feminizmo sąvoką, susikoncentruoja tik ties judėjimu už moterų teises, tačiau tai yra kur kas daugiau ir giliau. Pati sąvoka turėtų transformuotis į naują pavadinimą, pavyzdžiui, „Lytizmas“. Mano nuomone, tai tiksliau apibūdintų lygybę tarp dviejų skirtingų lyčių.

Juodai rengiuosi tik tada, kai būnu pavargusi ir noriu tapti nematoma.

Esi „Handmade by Rūta Survilaitė“ komandos narė. Už kokius sprendimus ten esi atsakinga?

Esu kūrėjos dešinioji ranka – keliu nuotraukas į socialinius tinklus, organizuoju projektus, fotosesijas, koordinuoju daugelį dalykų. Su Rūta esame viena komanda. Ji įdeda labai daug širdies į savo gaminius, o aš tai stengiuosi visiems parodyti.

Kaip viską suspėji?

Mama visada man sako: „Kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji“. Svarbu viską tiksliai planuoti ir kryptingai daryti. Užimtumas manęs negąsdina, priešingai, tai padeda atrasti save vis kitokiu kampu ir leidžia man mokytis iš pačios savęs.

Nemažai laiko praleidi ir Didžiojoje Britanijoje. Kurioje šalyje save matai kaip kūrėją?

Manau, Lietuva mane labiau įkvepia kurti, juk čia mano gimtasis kraštas! Geriau pažįstu žmones ir problemos ryškesnės. Pati paauglystėje esu išgyvenusi patyčias, iš manęs juokdavosi, kad atrodau kitaip nei visi. Žmonės čia, skirtingai nei Didžiojoje Britanijoje, dar nėra išsilaisvinę iš klaidingo mąstymo, daug problemų sklando šalies paviršiuje. Jų nereikia ieškoti, jos labai akivaizdžios.

Aš tikiu, kad mes, kaip ir visi, turime šansą pasikeisti, tačiau kol kas mano kolekcija labiau domisi užsienio rinka. Lietuva turbūt dar nėra pilnai tam pribrendusi, nors turiu ir ištikimų klientų čia, kurie drąsiai stebina kitus gatvėse.

Iš tikrųjų bijojau ir savo draugą pirmą kartą su Lietuva supažindyti, nenorėjau, kad jis čia jaustųsi keistai. Džiaugiuosi, kad Lietuva jam patinka, ypač Palanga, net dainą yra parašęs apie mūsų pajūrio miestą!

Meilė ir ryšis su aktoriumi Rolanu Bellu teikia parako kūrybai?

Gal ne pati meilė, o pokalbiai su juo mane įkvepia labiausiai. Jis labai protingas ir išsilavinęs vyras, net po ketverių metų kartu mes kiekvieną dieną atrandame dar nepaliestų temų. Kiekviena diskusija mane verčia mąstyti, pažiūrėti kitomis akimis, jis ne tik didžiausias mano įkvėpėjas, bet ir geriausias mokytojas.

Provokuojančiai ir drąsiai eksperimentuoji su savo įvaizdžiu. Pavasaris yra tas metas, kai moterys iš naujo pajaučia įkvėpimą kurti savo stilių. Kokias detales pavasarį įsimylėjai? Gal kažką naujo atradai?

Visada mėgdavau kontrastus, tačiau panorau išlipti iš komforto zonos ir maloniai nustebau, kaip dera giminingos spalvos. Mano pavasario atradimas – raudonos ir rožinės spalvos derinys. Iš tikrųjų, esu priversta dažnai keisti savo stilių, nes esu plaukų modelis, tad dažniausiai tenka aprangą derinti prie šukuosenos. O spalvos visada dominavo mano įvaizdyje, nesvarbu, koks metų laikas. Juodai rengiuosi tik tada, kai būnu pavargusi ir noriu tapti nematoma.

Kokiais kriterijais vadovaudamasi renkiesi savo drabužius?

Man svarbiausia kokybė ir patogumas. Seniau kiekvieną dieną žingsniuodavau pasipuošusi aukštakulniais, o štai dabar gyvenimo nebeįsivaizduoju be sportbačių, net į vakarėlį šią avalynę rinkčiausi. Supratau, kad gyvenime reikia komforto jausmo.

Ko palinkėtum sau, kaip pradedančiai jaunai dizainerei?

Aš visada jaučiuosi taip, lyg dar nieko svarbaus nenuveikiau, todėl norėčiau save paskatinti atsipalaiduoti ir liepti sau mėgautis tuo, ką esu pasiekusi šiandien ir tuo, ką dar pasieksiu ateityje.