Dizainerei Rimantei RIMGAILAITEI (32) gyvenime tenka atlikti daug vaidmenų, o tarp jų yra ir darbas su studentais – ji dėsto Vilniaus kolegijos Menų ir dizaino fakultete. Būtent akademinės pareigos ją nuvedė į Maroką: Rimantė nuvyko į stažuotę tekstilės ir inžinerijos mokykloje Kasablankoje. „Tai buvo mano pirmas kartas ir Maroke ir apskritai Afrikoje, – šypsosi. – Ir neneigsiu: tai viena labiausiai stereotipus laužančių kelionių mano gyvenime.“
KAIP GRIŪVA INSTAGRAMINĖS ILIUZIJOS. Prieš išvykstant galvoje sukosi nuostabūs šalies vaizdai. Internete buvau prisižiūrėjusi tobulų nuotraukų: spalvingos mozaikos, egzotiški turgūs, pasakiška architektūra, mistiška ramybė... Marokas dažnai pristatomas kaip viena labiausiai išsivysčiusių ir europiečiams draugiškiausių Afrikos valstybių, tai mane džiugino. Tačiau vos iškėlus koją iš oro uosto realybė pasirodė kitokia, nei tikėjausi.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad lankiausi neturistinėse vietose – gal Marakeše ar Fese įspūdis būtų buvęs geresnis. Bet kadangi vizitas buvo profesinis, apsiribojome Kasablanka ir sostine Rabatu: kita vertus, pamatėme tikrąjį, turistiškai nenupudruotą, Maroko veidą. Labiausiai pribloškė atviras, sunkiai suvokiamas skurdas: vienoje gatvės pusėje matai išstypusius modernius dangoraižius, o kitoje spiečiasi iš atliekų suręstos trobelės ir žmonės gyvena tokiomis sąlygomis, kokias europiečiams sunku net įsivaizduoti.