Dizainerė Vera Wang: kaip sukurti vestuvinę svajonių suknelę?

Šiandien „Vera Wang“ – ne tik dvi vestuvinių drabužių bei aksesuarų linijos – prabangi ir prieinamesnė, bet ir proginiai apdarai, gatavi drabužiai, avalynė, kvepalai, kosmetika, namų prekės. Darbšti mažutė moteris nepraleidžia nė vieno įdomaus pasiūlymo bendradarbiauti! Bet paminėjus jos vardą pirmiausia į galvą ateina Šarlotė ir Kerė iš „Sekso ir miesto“, Anne Hathaway ir Kate Hudson herojės iš komedijos „Nuotakų karai“, išjuokiančios ne tik amerikietiškų vestuvių stereotipus, ar Bler Valdorf iš „Liežuvautojos“ – visos jos arba keliavo prie altoriaus su Veros Wang suknelėmis, arba bent troško abiejų dalykų, ir nežinia, ko labiau – pasipuošti ar ištekėti.

Dėl įžymybių, didžiajai dienai ir kitomis progomis besirenkančias „Vera Wang“, irgi neperlenkta. Nei „Monique Lhuillier“, nei „Oscar de la Renta“, nei „Carolina Herrera“, nei europiečių dizaineriai neprilygsta juodaplaukei fenomenaliai kūrėjai, birželio 27-ąją švenčiančiai septyniasdešimtmetį.

Vera Ellen Wang – kinų kilmės. Jos tėvai, 1947 metais atvykę į Niujorką iš Kinijos, traukdamiesi nuo komunistų – gimtinėje šeimos buvo žinomos ir persekiojamos, – emigracijoje irgi tapo įtakingais žmonėmis. Mama Florence Wu dirbo vertėja Jungtinėse Tautose, tėvas Chengas Wangas, be kita ko – garsiojo Masačusetso technikos instituto absolventas, valdė medicinos bendrovę.

Nuo vaikystės Vera svajojo apie dailiojo čiuožimo čiuožėjos karjerą, nuo šešerių – treniravosi, dalyvavo 1968-ųjų JAV dailiojo čiuožimo čempionate, pretendavo patekti į JAV rinktinę. Olimpiete tapti nepavyko, bet po 24 metų gavo kompensaciją: sukūrė kostiumą, kuriuo vilkėdama čiuožėja Nancy Kerrigan laimėjo olimpinę bronzą Albervilio žaidynėse, taip pat rengė ne vieną tituluotą šokėją ir net yra pagerbta Dailiojo čiuožimo šlovės alėjoje už nuopelnus šiam sportui. „Gyvenimas tarsi apsuko visą ratą ir grįžo ten, kur viskas prasidėjo; pati negalėjau dalyvauti olimpiadoje, bet mano drabužiai dalyvavo“, – vėliau sakė dizainerė.

Išties viskas susiję. Nepasiekusi sporto viršūnių, Vera – diplomuota meno istorijos specialistė (Sorbona ir privatus Sarah Lawrence moterų koledžas) – pasirinko madą. Ji kaip tikra niujorkietė iki šiol čiuožinėja savo malonumui miesto arenose.

2018 metais žurnalas „Forbes“ įtraukė ją į turtingiausių Amerikos moterų, savarankiškai uždirbusių turtus, sąrašą. Wang pozicija – trisdešimt ketvirta, bet nekelianti abejonių: viską tikrai padarė pati, jos pajamos pernai pasiekė 630 milijonų JAV dolerių.

Ji išmano ne tik mados teoriją ir drabužių konstravimo paslaptis (čiuožėjų kostiumai turi būti gražūs, matomi teisėjams, puošnūs ir drauge nevaržyti judesių), bet ir puikiai pažįsta mados pasaulį iš vidaus ir žino, kokias virvutes tampyti (apie negailestingą ir skrupulų nepripažįstantį Wang charakterį Niujorke sklando legendos). Dizainerė septyniolika metų buvo „Vogue“ mados redaktorė. Jos žodžiais, tėvas negalėjo sumokėti už mados studijas Niujorke, bet darbas šiame žurnale buvo geriausias išsilavinimas, kokį gali gauti dizaineris.

Ir tik sulaukusi keturiasdešimties (tarp „Vogue“ ir „Vera Wang“ buvo dveji metai „Ralph Lauren“ aksesuarų skyriuje) Wang nusprendė pati kurti vestuvines sukneles. Legenda sako, kad viskas buvo asmeniška: susirengusi tekėti už kompiuterių specialisto Arthuro P. Beckerio (69), susidūrė su visoms nuotakoms žinomu rūpesčiu – ką apsirengti. Nusipirkusi suknelę jaunavedžių parduotuvėje rizikavo atrodyti kaip dar dešimt nuotakų, taigi sėdo prie darbo pati. Kitas logiškas žingsnis buvo atidaryti savo saloną.

Dizaineris Calvinas Kleinas, su kuriuo aptarė šį sumanymą, pasukiojo pirštą prie smilkinio. Tokios paslaugos niekas nesiūlė – turtingos damos tekėjo vilkėdamos europiečių dizainerių aukštosios mados kūrinius, mažiau pasiturinčios vertėsi, kaip išmanė: visame Niujorke tuo metu buvo vos vienas nuotakų salonas.

1990-aisiais Vera atidarė pirmąjį vestuvinių ir proginių suknelių saloną prabangiajame „Carlyle“ viešbutyje Madisono aveniu: prekiavo garsių dizainerių apdarais, kai kuriais savo darbais. Beje, salonas tebeveikia iki šiol, kaip ir daugybė butikų visuose žemynuose, išskyrus Pietų Ameriką ir Afriką.

1994-aisiais Vera Wang pristatė pirmąją „Vera Wang“ kolekciją. Pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu ji laiko Yvesą Saint Laurent’ą, jo prabangą, kūrybingumą, kultūrą. Dizainerė sako, kad dar vaikystėje mama nusivedė ją į legendinio mados kūrėjo saloną Paryžiuje ir tai sukėlė susižavėjimą visam gyvenimui.

Beje, visos Amerikos nuotakų suknelių kūrėjos titulas neapsaugojo pačios Wang nuo skyrybų – dvidešimt trečiųjų santuokos metinių išvakarėse Vera ir Beckeris tyliai ir draugiškai išsiskyrė. Pora išaugino dvi įvaikintas mergaites Cecilią (29) ir Josephine (26).