Dizaineris Juozas Statkevičius: „Garsinti Lietuvą padėjo ne pinigai, o idealizmas“

Juozas Statkevičius / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Juozas Statkevičius / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2017-11-06 13:16
AA

„Tėvas buvo olimpinė ramuma. Jis dirbo nuo ryto iki vakaro, o mama visą laiką ruošė valgyti. Namuose ar svečiuose visada buvo kažkokių deficitinių silkučių, žirnelių, majonezo, kavos, visi kažkaip sukosi ir gyveno. Gal tas nepersivalgymas buvo visai į naudą? Žinai, tie žmonės buvo kažkokie plonesni, gražesni“, – dizaineris Juozas Statkevičius su jam būdingu humoru prisimena savo vaikystės laikus.

Komiški jo prisiminimai apie sovietmečio skurdą ir deficitus – šio vakaro LRT TELEVIZIJOS dokumentinėje apbraižoje „Gimę tą pačią dieną“ (19.30 val.)

„Vokiečių gatvėj buvo parduotuvė „Voveraitė“. Žodžiu, alkoholikai visi laukdavo prie beržų sulos, arba slyvų ar pomidorų sulčių – tik trys rūšys ir buvo – tai tą stiklinę čia sifilitikas išgeria, čia vaikas išgeria, nesvarbu, praskalavo ir viskas. Paskui buvo kisielius dėžutėse, paskui buvo balta, juoda duona, pomidorų tos sultys – stovėjo trilitriniai stiklainiai – beržų sula tai amžinai, nes ten tik vanduo su cukrum, ūkiškas, vaikiškas muilas... Būdavo bandelės po 3 kapeikas – tos studentiškos, kefyras, pienas stikliniuose buteliuose su folijos dangteliu, na ir aišku, vasarą būdavo bananų – visi eilėse dėl jų stovėdavo, – Juozas vardina skurdų parduotuvių asortimentą, kurį rado 1988 m. atvažiavęs studijuoti į Vilnių. – Mes prigalvodavom visokių dalykų. Turėjom tokią lempą, kuri šildydavo, jei pavyzdžiui, pozuotoja nuoga stovi ir jai šalta: tai mes ant tos lempos uždėdavom skardą, ant jos duonos, lydyto sūrio, dar kečupo lašelis – tai buvo auksinis buterbrodas.“

Skandalingais pareiškimais pagarsėjęs dizaineris ir dabar nevynioja žodžių į vatą: „Pirmajai kolekcijai pristatyti Paryžiuje labai stigo pinigų, todėl kilo idėja surengti paramos vakarą, į kurį sukvietėme visą tuometinį elitą. Tačiau atidarius aukų dėžutę joje teišvydau 7000 litų... Išgelbėjo prezidentas Valdas Adamkus. Vis dėlto kita klasė, kitas, kaip aš sakau – senovinis raugas. Žmogus sako: jeigu surinksit 10000, tada 10000 pridėsiu aš! O šiais laikais kažkas padarė klaidą, tai visa šalis moka, o tada žmogus pamatė, kad svečiai nesurinko, tai ištraukė iš savo kišenės – štai kur skirtumai.“

Juozas Statkevičius neslepia apmaudo: „Esu vienintelis Lietuvos istorijoje žmogus, kuris gavo dvi „Louis Vuitton“ premijas, vienintelis lietuvis, kuris priklauso Paryžiaus aukštosios mados asociacijai, na ir aišku, pirmas iš Lietuvos, kuris pristatė kolekciją Paryžiuje. Ir jau 17 metų praėjo – nei vienas daugiau nesiryžta. Ir ką jūs galvojat, kad aš daugiau pinigų turėjau? Aš tiesiog jėgų turėjau – ir vardan tos Lietuvos. O dabar niekam nerūpi, niekas nesako „o jis šaunuolis – padarė Lietuvoj pirmasis, nuvažiavo į kutiūrą, tarp Dior, tarp Chanel“. Niekas nesidžiaugia, maždaug tiktai „ai, čia tas durnius Statkevičius“. Na savotiškai durnius.“

Juozo Statkevičiaus ir dar dviejų žmonių gyvenimo istorijos naujoje dokumentinių apybraižų ciklo „Gimę tą pačią dieną“ dalyje – jau šį vakarą, 19:30 per LRT