Dizaineris Juozas Statkevičius: „Mamą reikia mylėti ne tik per Motinos dieną“

Ši Motinos diena daugumai jūsų gerbėjų – ypatinga. Sekmadienį visi galės išvysti naujausią kolekciją, kuri gimė gan neramiais pandemijos metais. Mada susijusi ne tik su idėjomis, bet ir tuo, kas vyksta aplink. Gal galite išduoti, į ką atsižvelgėte ir kur įkvėpimo sėmėtės, dirbdamas prie  naujausios kolekcijos?

Įkvėpimas naujausiai kolekcijai atėjo labai paprastai. Koronaviruso pandemijos metu skaičiau daug knygų apie architektūrą. Kadangi mano drabužiai neatsiejami nuo griežtų, tvarkingų linijų, kurios visuomet figūrą daro lengvesne, grakštesne ir pirmiausia, aišku, įspūdinga, tai neatsitiktinai norėjau sukurti kažką architektūriško.

Akiratyje atsidūrė, žinoma, ir užsienio architektūra, dangoraižių konstrukcijos. Juodos juostelės – tarsi karkasas, kuriame išsidėlioja visos kitos kūno linijos. Tai nepaprasta užduotis, bet man šiuolaikiška architektūra labai patinka. Niekada nesu taip daręs, todėl norėjau šįkart sukurti būtent architektūrišką kolekciją.

Dauguma per karantiną gyrėsi turintys marias laisvo laiko, o jūs tikriausiai priešingai – neturėjote, kada atsikvėpti?

Tik tinginiai gali sakyti, jog yra daug laiko ir per pandemiją sėdėti rankas sudėję. Nieko panašaus. Mes turėjome ir kaukes gaminti, nes reikėjo ir išlaikyti darbuotojus, ir mokėti atlyginimus. Mūsų šalyje nieks nesirūpina menininkais ir tuo labiau kultūra, kuri yra iš viso pamiršta. Taip kad darbo man ir komandai buvo labai daug. Ne tik kolekciją, bet ir kvepalus sukūriau pasaulinio sąstingio metu. Kol visi dejavo ir aimanavo, mes dirbome išsijuosę ir atsiraitoję rankoves. Ir štai kolekciją pristačiau. Buvo daug dalykų padaryta ir kol kiti atsipalaidavo, mes veržėmės į priekį. 

Ne vieno pokalbio metu esate minėjęs, koks didžiulis įkvėpimo šaltinis jums yra jūsų mama. Kaip šį sekmadienį minėsite Motinos dieną?

Mamos diena man – kiekviena diena, kai aš susitinku su ja. Neišskiriu būtent šios progos, nes savo mamai dovanas dovanoju ir be progų. Kiekvieną kartą, kai tik ją galiu pamatyti. Mama – brangiausia, ką turiu ir ją reikia mylėti ne tik per Motinos dieną.

Šis sekmadienis – tikrai niekuo neypatingas, nebent tuo, jog minima diena turi gražų pavadinimą. Džiaugiuosi, kad ne tik mano mama gaus dėmesio, bet ir kitos mamos. Jas visas labai sveikinu ir dovanoju savo kolekcijos pristatymą.

Aš pats su mama šį savaitgalį nežinia, ar pasimatysiu, bet dovana jau iš anksto padaryta. Kai galėsime susitikti, tada ir bus mums Mamos diena. Džiaugiuosi, jog per TV3 televiziją ji galės įsijungti mano madų šou. 

Jūsų mama – visuomet stilinga ir pasitempusi. Iš kur trykšta jos  jaunatviškumas?

Na, reikia nepamiršti, kad ji yra Statkevičiaus mama. Pirmiausia autoritetas ji yra man, o paskui jau ir visiems kitiems. Mamos skonis ir puikus stiliaus pajautimas yra įgimtas. Aš jos neišmokysiu sukti plaukų ar pasidažyti, ji pati tai daro. Visuomet pasitempusi, pasidažiusi, stengiasi puoštis. Mano mama išlaiko aukštą klasę. Galbūt įtakos turi ir tai, kad mano prosenelis – prancūzas. Mano mamai svarbūs estetika, stilius, grožis. Jeigu žmogus nepasiduoda, tik džiaugiuosi. Kai tik jai reikia, patariu, padedu, jei ką nupirkti paprašo.

Kokia mėgstamiausia jūsų ir mamos bendra veikla?

Mes su mama, kaip ir visi normalūs žmonės, mėgstame pasivaikščioti, kartais nueiname net dešimtis kilometrų. Mama labai skaniai gamina. Iki pandemijos kartu dažnai valgydavome, žiūrėdavome televiziją, juokėmės.

Dabar sprendžiame klausimus, kur važiuosime, kai pandemija pasibaigs. Abu esame kupini idėjų. Būdami su mama kartu mes pasikrauname geros energijos. 

Per pandemiją, aišku, kad mažiau matomės, tačiau kitokių pasikeitimų nėra daug. Aš uoliai dirbu, mama irgi randa veiklos savo namuose Kaune.

Žinoma, nemaloni ta susiklosčiusi situacija. Man labai gaila, kad mūsų valdžia vis dėlto neturi stuburo pažaboti esamos situacijos ir padaryti taip, kad žmonės mažiau kentėtų, na, bet šis interviu – ne apie tai.

Kokias tris iš visų gausybės gyvenimo pamokų, kurias jums davė mama, dabar greit galėtumėte išskirti?

Mama įskiepijo, kad niekados, bet kokioje situacijoje, nereikia pasiduoti. Kita mamos taisyklė – mokėti atsakyti ir turėti greitą reakciją, nebūti kelmu. Mes – ne iš kelmo spirti, žodžių kišenėje neieškome. Tikrai svarbus dalykas šiuolaikiniame pasaulyje. Na, ir trečioji mamos pamoka, jog visuomet turi atrodyti puikiai ir niekam neįdomu, kaip tu vargsti ir tau sunku, geriausia nepalūžti ir iškėlus galvą eiti pirmyn.

Vaikystėje dažnam atrodo, kad mūsų mamos neteisios. Ar jums taip buvo?

Vaikystėje, paauglystėje ypač dažnai atrodo, kad tėvai nesupranta ir nežino, kaip tau svarbu daryti vieną ar kitą dalyką. Normalus ir žmogiškas šis gyvenimo etapas. Kai pradedi suaugti, atrodo, kad su tėvais tau nepakeliui, bet palaipsniui supranti – jie tau nori tik gero. Ne išimtis ir aš. Tuo momentu, kada man mama ir tėtis pradėjo aiškinti, kaip gyventi ir ką daryti, aš buvau išvažiavęs į Paryžių ir kai sugrįžau – jokių pinklių nebebuvo. Supratau, kokius nuostabius tėvus turiu, o jie – kokį puikų sūnų. Tokia paprasta, graži istorija. 

Jūs su mama turite išskirtinį ryšį, puoselėjate begalinę tarpusavio meilę. Sakykit, o būna, kad nesutartumėte vienu ar kitu klausimu ir tektų pasibarti?

Labai nemėgstu tų saldžių istorijų. Kartais žmonės galvoja, kad jeigu jau mes einame su mama susiglaudę, tai jau niekada nesusipykstame. 

Visko būna. Ir susipykstame, ir ginčijamės, ir labai stipriai ginčijamės. Bet... yra dar tokia taisyklė, kad tu turi būti atlaidus. Ir mama atlaidi, ir aš – atlaidus. Po valandos,  jau juokiamės iš to, ką rėkėme vienas kitam. Visiškai normalu, turime temperamentą, esame gyvi, normalūs žmonės. Būna, pora valadndų nekalbame, parėkiame. Tai žmogiška. Jeigu yra meilė, ji viską atleidžia. Nusišypsome vienas kitam ir pamirštame. 

Tie pasaldinti mamos ir vaiko santykiai – ne mums. Pas mus viskas normalu, gyvenimiška.