Dizaineris Kęstutis Lekeckas – ne iš tų žmonių, kurie tenkinasi viena veikla. Dėstymas universitete, vadovavimas įmonei ir kūrybinis darbas – skirtingų gebėjimų ir didelio atsidavimo reikalaujančios veiklos, jau ilgą laiką neatsiejamos nuo šio aktyvaus kauniečio gyvenimo. Visas jas jungia viena sritis – mada.
Žinomas aprangos kūrėjas, stebinantis ne tik veiklumu, sukaupta patirtimi, bet ir įdomiomis idėjomis, neslepia, kad sprendimą siekti karjeros mados srityje iš dalies lėmė pirmasis pasisekimas mados konkurse – pergalė leido įsitikinti, kad jis eina tinkamu keliu. Vėlesni tokio pobūdžio renginiai dizaineriui taip pat suteikė neįkainojamos patirties, todėl ir kitus kūrėjus jis skatina dalyvauti kuo daugiau konkursų. Viena iš tokių progų – gegužės 26 dieną Kaune vyksiantis „Kūrybos podiumas“.
Prieš keletą metų vos spėjote suktis įvairiuose darbuose. Į ką esate sutelkęs dėmesį šiuo metu?
Kaip ir anksčiau, taip ir šiuo metu dirbu keliose srityse. Didžiausias dėmesys skirtas prekės ženklo „Harmman“ kolekcijų kūrimui ir vystymui. Pristatydami vyrišką madą, praėjusiais metais dalyvavome Vyrų mados savaitėje, planuojame dalyvauti ir šiemet. Taip pat aprangos dizaino studijoje „leKeckas“ dirbu prie individualių gaminių dizaino ir siuvimo, stengiamės pasiūlyti aukščiausio lygio individualizuotus gaminius mūsų klientams. Be to, dėstau KTU Dizaino centre. Be šių trijų pagrindinių veiklų, tenka dalyvauti įvairiuose periodiniuose projektuose.
Rodos, turite tai, apie ką dauguma jaunųjų dizainerių tik svajoja. Kokia Jūsų sėkmės formulė?
Tikrai negalėčiau atsakyti. Visada siekiau užsiimti ta veikla, kuri teikia džiaugsmą ir malonumą, todėl didžiausia mano sėkmė yra tai, kad galiu kurti ir dalytis.
Kas padėjo apsispręsti, kuriuo profesiniu keliu pasukti?
Tikrai nebuvo lengva apsispręsti. Baigdamas mokyklą žinojau tik viena – norėčiau užsiimti kūrybine veikla, o vėliau keletas atsitiktinumų susidėliojo taip, kad pasukau mados keliu.
Intensyvūs darbai nesukliudė Jums baigti ir doktorantūros studijų. Kokiomis žiniomis kaip dėstytojas dalijatės su jaunąja karta?
Dalijuosi tuo, ką moku geriausiai, žiniomis tų sričių, kuriose turiu tiek darbinės, tiek mokslinės patirties ir kompetencijos. Aprangos mados inžinerijos studijų programos studentams dėstau mados teoriją, mados produkto dizainą, įvaizdžio dizainą ir mados vizualizaciją. Visada stengiuosi, kad studentams mokymosi procesas būtų įdomus ir įtraukiantis. Rengiu daug praktinių užsiėmimų, kurie, manau, labiausiai padeda įsigilinti į studijuojamą dalyką ir gerai jį suvokti.
Kuo pasižymi Jūsų studentai – galbūt būsimieji kūrėjai?
Tikrai yra nemažai motyvaciją turinčių puikių jaunų žmonių, tačiau aš labiausiai pasigendu entuziazmo, siekio padaryti daugiau, nei reikalaujama, pasiimti daugiau, nei siūloma, bet tai gal ne tik šios kartos problema. Prisimindamas savo studijų pradžią, negalėčiau sakyti, kad buvau toks studentas, kokį dabar kaip dėstytojas norėčiau matyti (šypsosi – aut. past.). Visiems branda ir suvokimas ateina individualiu laiku.
Ką galėtumėte patarti pradedantiesiems dizaineriams?
Labai skatinčiau visus pradedančiuosius dizainerius lankytis įvairiuose renginiuose ir juose dalyvauti, nes profesionalų vertinimai duoda neįkainojamos naudos, galima įvertinti savo gebėjimus ir pasirengimo lygį. Konstruktyvi kritika – tai didžiausias variklis tobulėjimui. O jeigu pasiseka nugalėti ar būti pastebėtiems ir įvertintiems, galite įsitikinti, kad einate tinkamu keliu. Būtent taip nutiko ir man. Kai pavyko nugalėti pačiame pirmame mados konkurse, supratau, kad kažką darau tinkamai, ir tai buvo didžiulis impulsas savo veiklą tęsti būtent šioje srityje. Vėliau teko dalyvauti dar keliuose konkursuose, buvo ir laimėjimų, ir nusivylimų, bet aš manau, kad pergalės ir pralaimėjimai vienodai svarbūs norint ieškoti, tobulėti ir atrasti.
Kaip manote, ar Kaune reikalingi tokie renginiai kaip „Kūrybos podiumas“, kur pristatoma ir visuomenėje mažai žinomų auksarankių kūryba?
Mados renginių yra labai mažai, o renginių, kuriuose gali pasirodyti ne profesionalai ir ne studentai, man atrodo, ir visai nėra, todėl labai sveikinu „Kūrybos podiumo“ idėją. Čia nusprendę pasirodyti kūrėjai gali į savo kūrybą pažvelgti kitomis akimis, suvokti, kad neužtenka kažką nukopijuoti, šiek tiek pakeisti ir parduoti, reikia ieškoti savo išskirtinumo ir, be jokios abejonės, nepriekaištingos kokybės.
Gegužės mėnesį „Kūrybos podiumas“ vėl pakvies kūrėjus pristatyti savo drabužių ir aksesuarų kolekcijas. Geriausias iš jų padėsite išrinkti ir Jūs. Kokie būtų Jūsų patarimai ruošiantiems kolekcijas podiumui?
Svarbiausias patarimas – pradėti nuo idėjos ir pristatant kolekciją suteikti malonumą žiūrovams ir komisijai tą idėją suprasti ir suvokti pristatymo koncepciją. Labai linkėčiau nekurti tik todėl, kad gražu, kurkite taip, kad savo kūriniais galėtumėte kalbėti.
Kas džiugina lietuviškos mados pasaulyje, o ko jame pasigendate?
Aš manau, kad lietuviškos mados pasaulis išgyvena renesansą. Puikiai darbuojasi jau legendiniais tapę mados kūrėjai, o ir jaunimas sėkmingai integruojasi, pristato įdomias ir įkvepiančias kolekcijas. Man labai norėtųsi, kad mada (ar pristatomos kolekcijos) būtų vertinama be kontekstinio požiūrio, nepriklausomai nuo to, kas yra kūrėjas, kurią meno mokyklą baigęs ir ką iš pramogų pasaulio pažįsta. Labiausiai pasigendu objektyvaus vertinimo ir konstruktyvios kritikos.
Kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos kūrėjų darbų kokybę?
Negaliu pasakyti, kad esu pačiupinėjęs daugelio Lietuvos dizainerių siūlomus gaminius, tačiau manau, kad žmogus, kuris užauga nuo visiško meno iki parduodamos aprangos, supranta, jog kokybė – esminis dalykas, o kūrybinė idėja (nors ir pirmiausia pastebima) tampa bevertė, jei šlubuoja gaminio kokybė. Kurdamas gaminius visada siekiu, kad kokybė būtų nepriekaištinga.
Kaip gimsta Jūsų kūrybinės idėjos?
Idėjos gimsta kiekvieną dieną stebint aplinką, žmones, kitų kūrėjų darbus, bendraujant... Kūrėjo pasąmonė dirba visą parą, kad atėjus lemtingam momentui ir paėmus pieštuką į rankas turėtų ką pasiūlyti ir būtų galima sukurti įdomių bei savitų gaminių. Šiuo metu mano kūryboje didžiausias tikslas – lietuviško identiteto išraiška. Ieškau galimybių tai įgyvendinti aprangoje, pasitelkiu baltų simboliką, skaidymus, spalvas ir kitus elementus, užkoduotus lietuvių istorijoje.
Pakalbėkime apie stilių. Iš to, ką matote aplinkoje, žiniasklaidoje, susiduriate savo darbe, kiek šiuolaikiniams lietuviams, Jūsų nuomone, yra svarbus stilius, įvaizdis?
Kartais atrodo, kad yra labai daug žmonių, suvokiančių įvaizdžio ir stiliaus svarbą, tačiau kartais tenka nusivilti ir pamatyti nemažai beskonybės. Labai norėčiau, kad žmonės suprastų, jog tai, kas tu esi, ir tai, kaip tu atrodai, yra vienas ir tas pats. Pasitelkus įvaizdžio manipuliacijas galima sudaryti skirtingą įspūdį ir labai daug pasiekti, o siekiant saviraiškos galima surasti vidaus ir išorės harmoniją. Labai džiaugiuosi, kad daugėja švietimo renginių ir straipsnių, susijusių su aprangos kultūra. Tikiuosi, kad visi kartu tobulėsime šioje srityje, nes šiuo požiūriu Lietuvai, lyginant ją su lyderiaujančiomis mados šalimis, tikrai yra kur pasitempti.
Ar Jūsų kūrybinių idėjų neriboja lietuvių konservatyvumas: galbūt norisi pasiūlyti drąsesnių aprangos sprendimų, tačiau manote, kad jie nebus populiarūs?
Aš ir pats esu lietuvis, todėl puikiai suprantu šį mentalitetą ir kurdamas kolekcijas stengiuosi aprėpti visą spektrą gaminių, kad komplektuojant būtų galima sudaryti ir klasikinių, ir stilingų derinių. Kažin ar kuriant kolekcijas klientams ekstremalūs kūrybiniai sprendimai yra tinkami, todėl dažniausiai kuriamos skirtingos kolekcijos mados tendencijoms bei kūrybinei idėjai atskleisti ir jau supaprastinta versija kasdieniam dėvėjimui.
Mane labai žavi lėtosios mados idėjos. Jos kūrėjams labai svarbu prailginti gaminio dėvėjimo ciklą, užtikrinti kokybę, tvarumą. Čia nėra griežtai išskirtas sezoniškumas, galimi labai įvairūs gaminių deriniai, todėl tas pats drabužis gali būti ir išeiginis, ir kasdienis, panaudojamas tiek žiemą, tiek vasarą. Lėtosios mados idėjas į gyvenimą stengiuosi perkelti kurdamas „Harmman“ kolekcijas.
Pabrėžiate, kad ieškant sau tinkamo stiliaus svarbiausia nebijoti eksperimentuoti. Vis dėlto kokių ribų eksperimentuojant nederėtų peržengti?
Manau, eksperimentuojant ir ieškant, jokios ribos neegzistuoja, priešingu atveju uždaromos durys atradimams. Tikriausiai daug svarbiau žinoti, kada geriau neeksperimentuoti. Yra vietų ir renginių, kur mūsų kultūroje yra nusistovėjusios tam tikros normos ir reikalavimai, o jų nepaisant galima pademonstruoti nepagarbą ir neišmanymą. Tačiau jeigu per savo ieškojimus atradote sau tinkamiausias spalvas, siluetus, formas, tai galima pritaikyti ir integruoti visais gyvenimo atvejais.
Netgi atradus sau tobulai tinkančius variantus reikia nenustoti ieškoti. Kodėl? Todėl, kad kiekvieną dieną gyvenimas tęsiasi, keičiasi metų laikai, o kartu ir odos atspalvis, bėgant metams, keičiasi veido ir figūros tipas, socialinė ir kultūrinė situacija, gal kylate karjeros laiptais, gal atradote visai kitokią sielai artimą veiklą. Be to, kasdien keičiasi mada, atsiranda naujų medžiagų bei technologijų ir dar daugiau variantų ir galimybių...