Su dizaineriu Liutauru Salasevičiumi (30) susitikti – užduotis ne iš lengvųjų. Juk atšilus orams ir saulei nutvieskus Vilnių nuotakos it gulbės upe plaukte plaukia Senamiesčio gatvelėmis, todėl ir vestuvines sukneles kuriančiam dizaineriui rasti laisvesnę minutę nėra paprasta. Dar nespėjus įdienoti, stovėjome prie Liutauro salono „Madam pareis vėliau“ durų, esančio žavingame Užupio kvartale, gėrėme kavą ir kalbėjome apie... vestuvines sukneles. Šiek tiek netgi simboliška.
Nešdamas ir kabindamas dar vasario mėnesį mados namų „Madam pareis vėliau“ kolekcijoje pristatytas vestuvines sukneles Liutauras tarstelėjo: „Kiekvienoje mano kurtoje suknelėje tikrai yra vintažo prieskonio. Galbūt toks mano stilius, nes moderno aš nepripažįstu.“ Tikra tiesa, kabinamos suknelės priminė Neringos Čereškevičienės dainos žodžius apie stebuklingą, nėriniuotą mamos suknelę, dūlėjusią spintoje. O dabar apie viską nuo pražios.
Praėjo tie laikai, kuomet prie vestuvinės suknelės moterys derindavo batus, prie nagų lako pritaikydavo lūpų dažus, o rankinuką – prie auskarų. Dabar į viską galima žiūrėti laisviau.
Suknelių spalvos tamsėja, nes balta simbolizuoja… nekaltybę
Baltų suknelių gerbėjus, teks nuliūdinti, anot Liutauro, su kiekvienais metais vestuvinės suknelės, nors ir išlieka šviesių spalvų – linkusios tamsėti keliais tonais. „Vyrauja tokia tendencija, jog suknelių spalvos kiekvienais metais vis tamsėja. (Tačiau moterys Lietuvoje baikščios… jei užsivilks ne baltą, kaimynai pirštais užbadys. Kaip jas nuraminti? – aut.past.). Nežinau, ar kur nors yra įrašyta, kad vestuvinė suknelė būtinai turi būti balta. Kita vertus, jei balta suknelė, nuotaka taip pat turėtų būti nekalta… Balta spalva vestuvėse turi savo simboliką, o papročiams daugiau ar mažiau kintant, keičiasi ir spalva“, – pabūgusioms tamsesnių atspalvių šmaikščiai atkerta dizaineris.
Pradėjus kilnoti, čiupinėti ir apžiūrinėti Liutauro kurtas sukneles, staiga jis parodo pirštu į vieną jų ir nieko nelaukdamas toliau tęsia mintį apie spalvas: „Štai ši suknelė yra pieno baltumo. Gryną baltą spalvą pakeičia pieno baltumo spalva, tačiau man, pavyzdžiui, vis tiek tai yra balta spalva. Dar šiais metais madingos flamingo rausvumo spalvos, rudos, kakavinės vestuvinės suknelės. Pati spalva, sakyčiau, tokia tarsi murzina, padūmavusi ar nutįsusi.“
Dizaineris pabrėžė, kad suknelės grožį sudaro ne tik tinkamai parinkta spalva. Jam itin svarbi yra ir medžiaga, iš kurios ji pasiūta. Gėlėta faktūra, siuviniai, nėriniai, karoliukai ir blizgučiai – visos šios detalės yra būtinas vestuvinės suknelės pagal Liutaurą atributas. Kitais žodžiais tariant, per vestuves moterys turi suspindėti ne tik elegancija, bet ir blizgučiais.
„Aš labai daug dėmesio skiriu audiniams, o ant jų visada norisi faktūros. Manau, kad vestuvių temai gėlių raštai – itin tinkami. Nebus juk suknelė su kvadratais, rombais ir panašiais dalykais. Aišku, nėriniai ir vestuvės taip pat neatskiriamas dalykas. Jie suknelei suteikia, gerąja prasme, senumo. Suknelė atrodo šiek tiek nutąsyta. O blizgučiai irgi pageidautinas akcentas“, – patarimais dalijosi Liutauras.
Suknelės forma: „tortas-transformeris“
„Žinok, šiemet ir vėl į madą grįžta vadinamieji „tortai“, tačiau suknelės pūstumas toks ne krinolininis (krinolinas yra platus, atsikišęs sijonas, sustiprintas kitu standžiu sijonu, pasijoniu, viela arba banginių ūsų konstrukcija. Buvo populiarus rokoko ir baroko laikmečiu – aut past.). Suknelėje turi būti daug tiulio, nes jis suteikia lengvumo, plastiškumo ir suknelę galima lengvai pakelti nuo žemės. Šiuolaikiniai „tortai“ yra be lankų, nes jie yra madingos suknelės priešas numeris vienas“, – toliau pasakojo dizaineris ir rodydamas į kitą, flamingo spalvos suknelę, pridūrė. – Štai šita irgi yra tarsi „tortas“, tačiau ją išpučia tiulis. Aš į ją sudėjau 35-is metrus tiulio.“
Sakoma, kad ant pakabos viskas gražiai atrodo, tačiau tik užsidėk ir prasidės problemos. Tad jeigu suknelė nėra per maža ar per didelė, jei iškirptė vietoje, o nugara irgi tinkamai pasiūta tai – tik maža jūsų sėkmės dalis. Dauguma moterų, dalyvavusių bet kokio plauko iškilmėse, patvirtins, kad didžiausias suknelės minusas – bjaurus trukdymas vaikščioti. Liutauras rado būdą, išsprendusį šią problemą.
„Visos mano suknelės – transformeriai, – su šypsena patikino jis. – Jos gali būti ir ilgos, ir trumpos, nes nuo jų visų nusisega sijonai. Pavyzdžiui, bažnyčioje būni su ilga, o vakarui, kad būtų patogu šokti, judėti ir linksmintis, sijonas nusisega ir suknelė pakeičia formą. Visos moterys žino, kad vakarėlis su ilgomis suknelėmis tampa darbu.“
Derinti ar nederinti – štai kur klausimas
Bespoksant į kruopščiai pasiūtas ir aksesuarais apkarstytas sukneles susimąstai, kiek daug visko reikės prie jos priderinti. Tačiau Liutauras nuramina, kad preciziško derinimo pagal spalvas jau seniai niekas nebesilaiko. Svarbiausiai žinoti, kaip viskas atrodo bendrame aksesuarų, drabužių, bažnyčios ir netgi jaunikio kontekste.
„Praėjo tie laikai, kuomet prie suknelės moterys derindavo batus, prie nagų lako pritaikydavo lūpų dažus, ar rankinuką – prie auskarų. Dabar į viską galima žiūrėti laisviau. Štai praėjusiais metais „ant bangos“ buvo mėlyni batai. Šiaip baltos spalvos batai per vestuves man išvis yra klaida. Tuo labiau, kad dabar galima rinktis neutralius kūno spalvos batus, – patarimus vieną po kito dalino dizaineris. – Svarbiausiai, kad batai būtų gražūs, patogūs ir ne žemesniu kaip 16 cm kulnu.“
O štai ką Liutauras Salasevičius vis tik pataria priderinti prie pasirinktos vestuvinės suknelės: „Prie pasirinkto įvaizdžio reikia derinti ne batus, bet makiažą ir šukuoseną, kad pasirinkusi suknelę nuotaka pataikytų į bendrą temą. Pagalvokite, jei suknelė retro stiliaus, o ant galvos piršlienės kuodas – viskas sugadinta. Aišku, jaunosios visada savo jaunikį bando priderinti, bet tai jau ne mano reikalas. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį kur vestuvės bus švenčiamos ir prie to taip pat derinti suknelę arba atvirkščiai.“
Anot Liutauro, nuo vestuvinių tradicijų toli nepabėgsi. Visais laikais madingi šleifai ir nuometai artimiausiu metu niekur nedings. Tad jei jau nusipirkote suknelę su ilga uodega – tikrai nesuklydote.
„Manau, jog į bažnyčia moterims prabangiau ir gražiau norisi eiti, todėl visos trokšta ilgos suknelės. Tiesa, veliumas – skonio reikalas. Yra moterų, kurioms jis labai tinka ir moterys atrodo labai nuotakiškos, o kitoms – geriau nesidėti. Veliumai taip pat suknelių madose išlaiko gana stiprias pozicijas”, – tokia gražia gaida savo patarimus dalyti baigė Liutauras.
Pokalbiu su Liutauru Salasevičiumi Žmonės.lt tęsia susitikimų su žinomais Lietuvos dizaineriais ciklą – lankomės jų dirbtuvėse ir mados namuose, salonuose, teiraujamės, kokius drabužius jie renkasi patys ir ką bėgant sezonams siūlo klientams. Stengsimės, kad mados kūrėjų patarimai būtų ne tik aktualūs, bet ir naudingi kiekvienam, kuris nepriklausomai nuo metų laiko nori būti gražus.