Dizaino ikonos: kinai plagijuoja, britai kopijuoja
Ar įmanoma legaliai įsigyti garsaus dizainerio baldą, pavyzdžiui, Ray & Charles Eamsų 1950 metais sukurtą krėslą DAW maždaug už 70 eurų? Ar kokio kito žymaus XX a. vidurio dizainerio baldą už kainą, kuri nekandžiotų net ir vidutines pajamas turinčio lietuvio piniginės? Mano atsakymas – jeigu legaliai ir ne plagiatą, tai, deja, ne. Bet pasirodo, klydau. Egzistuoja toks reiškinys kaip dizaino kopijos.
Plagiato nepaslėps nei truputį pakoreguoti matmenys, nei medžiagos, spalva ar naujas pavadinimas. Tačiau su dizaino kopijomis viskas yra šiek tiek kitaip.
Mene originalo santykiai su plagiatais, ir kopijomis gana aiškūs. Kūrėjas sukūrė vieną originalų kūrinį. Visi kiti yra arba plagiatai, arba kopijos, nesvarbu, kas ir kaip meistriškai ir preciziškai būtų jį perkūręs. Dizaine su plagijavimu irgi viskas aišku: plagiato nepaslėps nei truputį pakoreguoti matmenys, nei medžiagos, spalva ar naujas pavadinimas. Tačiau su dizaino kopijomis viskas yra šiek tiek kitaip. Ir čia nepralenkiami, ne kinai, bet... britai.
Jungtinė Karalystė yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje autoriaus teisės serijinės gamybos produktui saugomos tik 25-erius metus (kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, kaip ir bet kokiam kitam meno kūriniui – 70 metų). Pasibaigus šiam laikotarpiui teoriškai kiekvienas užsimanęs gali į serijinę gamybą paleisti kokią pramoninio dizaino ikoną.
Ši paradoksali ir visiškai unikali teisinė situacija britams leido kaip reikiant įsukti vis dar legalų (planuojama šią tvarką keisti tik nuo 2020 metų) dizaino kopijų verslą, dėl kurio ne vienerius metus kumščiais į stalą daužo tokie garsūs baldų gamintojai kaip šveicarų „Vitra“ ar suomių „Artek“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Savaitės vieta: Kavos skonio žemėlapis
Ypač tokiomis legaliomis kopijomis nepatenkinta šveicarų „Vitra“, turinti išskirtines daugumos kultinių amerikiečių šeimyninio dueto Ray & Charles Eamsų kūrinių gamybos teises. Kėdės DAW taip pat. Tačiau šį baldą visai legaliai Jungtinėje Karalystėje gaminti ir pardavinėti niekas netrukdo ir tokiai kompanijai „Voga“. Jos vadovas Chrisas Diemeris dizaino portale Dezeen.com kopijų kritikų strėles bandė atremti kilnia misija kokybišką dizainą padaryti įperkamu kiekvienam. Tik kukliai nutylėjo, kiek už šią kilnią misiją nubyra patiems autoriams.
„Voga“ gamina išties įspūdingą skaičių XX a. modernaus dizaino ikonų – nuo Bauhauso korifėjaus Mies Van der Rohe iki skandinavų H.J.Wagnerio ir Arne Jacobseno. Gamintojas internetiniame puslapyje prie savo kainų prideda ir originalų. Palyginus originalo kainas su kopijų pradeda trūkčioti antakį, o pamačius, rodos, niekad nesibaigiančių akcijų pasiūlymus rankos nusvyra ir pačios pradeda ieškoti piniginės.
Pavyzdžiui, garsaus Arne Jacobseno krėslo „Egg“ originali kaina yra daugiau kaip 9 000 svarų, o „Voga“ pardavinėja kokiais aštuoniais kartais pigiau – už kiek daugiau nei 1000 svarų. O dabar apskritai akcija, tad „Egg“ galima įsigyti už... 500 svarų… Garsaus „Noguchi” kavos stalelio originalo kaina – 1600, „Voga“ atiduoda už 640, o dabar dar ir 70 proc. nuolaida…
Originalą atspindi ne jo pagaminimo data, bet santykiai tarp kūrėjo ir gamintojo, kuriuos ir įformina autorinės teisės.
Tačiau klaidinga manyti, jog dizainerio darbas baigiasi paleidus pirmąją seriją. „Vitra“ kompanija atkreipia dėmesį, jog Charles ir Ray Eamsai netgi pradėjus vieno ar kito jų baldo serijinę gamybą nenustodavo tobulinti savo kūrinių matmenų, medžiagiškumo, tam tikrų konstrukcinių sprendimų. O svarbiausia, originalą atspindi ne jo pagaminimo data, bet santykiai tarp kūrėjo ir gamintojo, kuriuos ir įformina autorinės teisės. Tai ir abipusė pagarba, įsipareigojimai, ir atsakomybė, kuriuos kelis dešimtmečius ar net pusę amžiaus gaminamas serijinis dizaino kūrinys pratęsia net ir po autoriaus mirties.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pagalvėlės: stebuklus kuriantis interjero aksesuaras
Jeigu šis požiūris tik dar viena graži rinkodarinė legenda, už kurią neverta permokėti, o jums reikia tik patogios ir gražios kėdės, tuomet koks skirtumas, kas buvo tas Ėmsas.