„Man patinka tų apeigų paradoksas, kad žmonės į bažnyčią susirenka tiesiog būti, nors vieni yra labai religingi, kiti – visai netikintys. Kad ta unikali Žemaitijos kaimelio Velykų nakties tradicija yra tokia nenušlifuota, rupi, visko pilna“, – sako dokumentinį filmą „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ pristatanti režisierė Giedrė BEINORIŪTĖ (48).
Kartą per metus ramus Pievėnų kaimas atgyja: jo gyventojai susiburia į bažnyčią paminėti unikalaus Velyknakčio. Vieni, persirengę stilizuotomis kareivių uniformomis, saugo kryžių nuo jį pavogti mėginančių persirengėlių, kiti tą savitą spektaklį stebi. Apie šias apeigas raštiškų liudijimų randama dar XIX amžiuje, bet iki šių laikų niekur kitur Lietuvoje tokia tradicija nėra išlikusi. Ją įamžinti dokumentiniame filme režisierė ir ryžosi.
Pirmiausia iššifruokime filmo pavadinimą.
Frazę „Sacrum ir profanum“ pasiskolinau: rašytojas, religijotyrininkas Mircea Eliade yra parašęs knygą tuo pačiu pavadinimu, lietuviškai ji vadinasi „Šventybė ir pasaulietiškumas“.