Dokumentinių filmų festivalis kviečia išgirsti vaikus
Geriau pažinti save ir kitą vaikams gali padėti neišgalvotos istorijos apie bendraamžius – tuo įsitikinę 15-ojo Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) rengėjai, kurie jau trečius metus kviečia jaunuosius žiūrovus į specialiąją dokumentikos programą vaikams. Šią programą bus galima išvysti du paskutinius rugsėjo šeštadienius (23 d. ir 29 d.) „Skalvijos“ kino centre.
Sudarydami dokumentinių filmų programą vaikams stengiamės, kad filmai būtų įdomūs abiem kartoms – ir tėvams, ir vaikams. Nors programoje ne pačios linksmiausios istorijos, tačiau filmai labai viltingi ir šviesūs. Vaikams jie padės geriau pažinti save ir artimą, o suaugusiuosius paskatins labiau palaikyti mažuosius ir padėti jiems įveikti iššūkius, – teigia edukacinių programų koordinatorė Vėjūnė Dūdėnienė.
Šiais metais VDFF programą vaikams pavadinimu „Išklausyk“ sudaro trys trumpametražiai pasakojimai, kuriuose nagrinėjamos vaikams ir jaunimui aktualios temos.
Vaiko, paauglio pasaulis kartais gali tapti kupinas problemų, kurias ne visada lengva atskleisti tėvams ar draugams. Kaip bebūtų keista, drąsiau ir laisviau savo sunkumais ir išgyvenimais pasidalinti tampa su nepažįstamaisiais. Apie tai pasakoja pirmasis programos filmas „Išklausyk“ (rež. Astrida Bussink, 2017) – šviesus pagalbos vaikams telefono linijos skambučių koliažas. Vieni skambina, nes jaučiasi vieniši, kiti graužiasi dėl tėvų skyrybų ar bando suprasti savo seksualinę orientaciją. Tarp skausmo, pykčio bei liūdesio pasigirsta ir pokštai ar mielos istorijos apie naminius gyvūnus.
„Tai universalus pasakojimas apie meilę ir baimę, vienatvę ir, žinoma, picą“, – yra sakiusi filmo režisierė A. Bussink, kuriai šis filmas pelnė vieno didžiausių dokumentinių filmų festivalio Amsterdame (IDFA) žiuri prizą už geriausią dokumentinį filmą.
Programos žiūrovai taip pat susipažins su dešimtmečio Leno („Leno ir jūrų angelas“, rež. Shamira Raphaëla, 2017) ir keturiolikmetės Džamilos („Jei mane paliksi“, rež. Eef Hilgers, 2018) istorijomis. Pirmojo pasakojimo herojus Leno – nenustygsta vietoje ir nuolat gauna pylos už tai, kad erzina aplinkinius. Berniukas pykstasi su tėčiu, kumščiuojasi su broliu, užsisklendžia sulaukęs kritikos, tačiau impulsyvus ir piktas mušeika kartais būna labai jautrus. Ypač kai trūksta mamos, kuri su šeima negyvena. „Leno ir jūrų angelas“ – tai pasakojimas apie berniuką, kuris bando elgtis tinkamai, tačiau nežino kaip tapti „geru berniuku“.
O štai kito filmo „Jei mane paliksi“ herojė Džamila yra priversta gyventi globos centre, nes tėvai negalėjo pasirūpinti mergaite. Čia ji gyvena jau keletą metų. Nepaisant skaudžios praeities, Džamila ilgisi savo šeimos. Jai sunku atsiverti žmonėms, su jais suartėti ir susirasti draugų. Visgi gyvendama su atsidavusiais pedagogais ir vaikais, turinčiais panašios patirties, Džamila yra priversta išmokti pasikeisti.
