Domantas Starkauskas iš grupės „Abudu“: „Jei niežti – bandyk“

Domantai, grupė „Abudu“ susikūrė dar 2015 m. Girdėjau, kad pavadinimas yra kilęs iš jūsų krašto tarmiško žodžio. Man tai labiau asocijuojasi su ryšiu tarp dviejų žmonių. Tai ką gi reiškia pavadinimas iš tikrųjų?

Atsimenu, kai grupės klavišininkas ir vokalistas Leonas pasiūlė „Abudu“. Supratau, kad tai turi būti mūsų grupės pavadinimas, per daug net negalvodamas, ką tai galėtų reikšti. Vėliau atradome ir tam tikrą reikšmę. Ne, tai nėra vien apie dviejų žmonių ryšį, kuo toliau tuo labiau suprantu, kad labai daug dalykų susideda iš dviejų junginių, koncertai negali vykti be žiūrovo, meilė tikra tuomet, kai yra nukreipta ne į save, o į kitus, laimė tikra tik tuomet, kai ja turi su kuo dalintis, gyvename tarp gerų ir blogų sprendimų. „Abudu“ yra apie dviejų dalykų sąveiką, buvimą tarp dviejų polių. Abstraktu, bet man tai simbolizuoja gyvenimą.

„Abudu“ kuriama muzika turi romantinį atspalvį. Dainuojate apie žmonių santykius. Kad ir daina apie Agnę. Ji realus ar išgalvotas personažas?

„Abudu“ muzikoje romantiniai motyvai nedominuoja, tačiau nevengiame jų. Jei mus kas įskaudina, jei pajaučiame kažką keisto arba šilto ir tai įkvepia, nesibaidome ir kuriame apie tai. Agnė yra išgalvotas personažas, bet, aišku, įkvėptas asmeninių patirčių. Ai, nežinau, seniai parašiau tą dainą. Atsimenu, kad buvo kažkokia mergina, o aš nesuprasdavau ar patinka man ji, ar kaip tik jos labai nemėgstu. Tas kūrinys yra apie šiuos jausmus. Man „Agnė“ savo prasme turi ryšį su grupės „Outkast“ daina „Roses“, kurioje yra žodžiai (pabandysiu išversti): „Pasilenk truputį arčiau ir suprasi, kad rožės iš tiesų smirda š*du“. „Agnė“ iš esmės yra „rage’o“ daina, per koncertus ji „užkuria“ didelius „moshpitus“.

Turi kažkokių profesinių baimių? Tave baimė veda tolyn ar verčia sustoti?

Visada prieš lipdamas ant scenos stipriai jaudinuosi, bet tai mane „užveda“, norisi greičiau išeiti prieš žmones ir „išsprogdinti“ viską, kas prisikaupę. Anksčiau prieš lipdamas į teatro sceną, bijodavau pamiršti tekstą, įgavus daugiau patirties to nebėra.

Per pastaruosius trejetą metų... Kokioje situacijoje labiausiai rizikavai?

Tai turbūt nėrimas į meną stačia galva. Neturiu kitų veiklų išskyrus vaidybą ir muziką. Nežinau, sako: „Šitos sritys yra nepastovios, neaišku, kada tai pasibaigs, teks užsiimti kita veikla“. Bet šiuo metu aš darau tai, ką noriu daryti. Manau, būtų nusikaltimas prieš save patį neplėtoti, nebandyti pasiekti tiek, kiek galiu. Visada skatinu jaunus žmones, bendraamžius užsiimti tuo, ką jie nori daryti, o jei dar nežino ko – išbandyti kuo daugiau dalykų, džiaugtis tuo, kas aplinkui ir veiklos atsiras. Jei niežti – bandyk.

Jūs visiškai nebijote pasirodyti tokie, kokie esate. Nejau nesulaukiate dėl to kritikos? Pavyzdžiui, kad siekiant populiarumo, reikia kitaip atrodyti, šitaip ar taip elgtis?

Esu girdėjęs kažką panašaus. Aš tiesiog nenoriu, kad man kas nors sakytų, kaip aš turiu atrodyti, ką turiu groti arba ką turėčiau sakyti, kad ir šitam interviu. Nuo pat pradžių, kai pradėjau groti buvo svarbu, kad tai būtų tikra. Ant scenos noriu transliuoti save, tai kas manyje. Nesakau, kad įvaizdis iš savęs yra blogas dalykas, tačiau jei reikia apsimetinėti tuo kuo nesi vien dėl populiarumo, tai f*ck that sh*t. Dabar bičai dėl populiarumo ančių taukus valgo ir gyvai transliuoja...

Kiek jūsų muzikai įtakos turi mada? Naujos, Lietuvoje susikūrusios subkultūros? Priskirtumėte save bent vienai jų? Esate pankuojantys jaunuoliai ar teatrališki hipsteriai?

Kiekvienas iš grupės užsiimame skirtinga veikla, domimės įvairia muzika, turime daugybę skirtingų pomėgių. Sunku būtų save kažkam priskirti, tačiau kadangi grojame alternatyvų roką – prisidedame prie viso alternatyvios muzikos judėjimo, jei galima taip pavadinti.

Kažkada minėjai, kad dainas ir muziką galima susapnuoti. Metams bėgant tie sapnai nesibaigia?

Būna kartais, kad iš tiesų susapnuoji. Ir tai – pati gražiausia melodija, kokią galėjai sugalvoti, jau sapne mąstai, kad tik atsibusi ir iškart įsirašysi į telefoną, kaip niūniuoji tą melodiją. Niekada pabudęs neatsimenu. O iš tiesų, manau, sapnai gali įkvėpti, pasėti galvoje kažkokią mintį ar abejonę. Tačiau vis tiek kūriniai gimsta sąmoningu protu, apie tam tikrus gyvenimo potyrius. O naujos kūrybos jau greit pristatysime ir daugiau, naujus kūrinius be galo mėgstu ir jaučiu stiprų ryšį su jais. Neseniai išleidome naują dainą „Valtys“.

Stebėjau grupės koncertą. Gerbėjai dainų žodžius mokėjo mintinai. Turėtumėte sulaukti daug laiškų ir dėmesio. Randi laiko atsakyti Į tokius? Kokia gerbėjų reakcija ypatingai džiugina?

Į žinutes, padėkas stengiuosi atsakyti kai tik galiu. Man tai daug reiškia iš tiesų, kad chebra moka žodžius, kad juos savaip interpretuoja, kitaip jaučia, nei aš ir transliuoja man atgal, tai yra geras jausmas. Visada gera nuo scenos matyti, kai žmonės patiria skirtingas emocijas, per tą patį koncertą išvystu ir ašaras, ir džiaugsmą, ir pyktį. Kai pilasi visa amplitudė jausmų ir energijos yra tiek, kad kartais nebežinai kur ją padėti, kai nulipus nuo scenos dar kurį laiką drebi – čia ir yra geriausia mano profesijos dalis.

Anksčiau sakei, kad esate trys pagrindiniai vokalistai, o kaip dabar? Tarp jūsų nėra jokios žemiškos konkurencijos?

Taip yra ir iki šiol. Kažkokių nesusipratimų kartais būna, bet mes kalbamės tarpusavyje ir juos išsprendžiame. Kažkaip taip nuo pradžių gavosi, kad aš stovėjau priekyje, mano daugiausiai kūrinių grojome, tačiau kiekvienas iš mūsų yra skirtingas, savaip įdomus. Aš atlieku, sakykime, lyderio funkciją, bet man svarbiausia vis tiek yra kūryba, savo kūrinių niekada nestatau svarbesnių už Leono ar Vytenio, tuo labiau, kad paskutinius kūrinius kūrėme kartu ir gavosi labai stiprūs gabalai. Na, čia tokia visai jautri tema.

Šiais metais grojate viename didžiausių muzikos festivalių „Granatos Live“. Tau asmeniškai yra skirtumas, kur groti?

Šeštadienio koncertas Granatose bus kol kas svarbiausias mūsų festivalinis koncertas. Grosime vidurnaktį, manau, kad bus labai energinga, gražu ir stipru. Visuose koncertuose transliuojame tiek, kiek galime. Būna koncertai, kuriems ruošiesi mėnesį, lauki, ir viduje kažkas kirba. Taip jaučiuosi ir dėl artėjančio koncerto festivalyje „Granatos Live“, sunku sulaukti.

Kokiu vienu sakiniu pakviestum žmones, dar negirdėjusius jūsų muzikos, ateiti į „Abudu“ koncertą?

Aš dažnai mėgstu kviesti būtent tuos kurie būna skeptiškai nusiteikę, kuriems nepatinka mūsų muzika. Aš noriu, kad ateitumėte ir pajustumėte iš tiesų kas vyksta per koncertus, ta energija ir emocija, tvyranti tarp mūsų ir klausytojų, yra neįkainojama, sunku sulaukti, kada vėl galėsiu ją justi artimiausiuose koncertuose, būtinai susimatome „Granatose“, o kiti koncertai šią vasarą bus paskelbti vėliau.