Donata Gutauskienė-Laisva: „Buvau linčiuojama, kad įsimylėjau žmogų, kuris kalėjo“

Todėl moteris džiaugiasi, kad šiemet jungiasi prie visuomenės stereotipus griaunančio tarptautinio romų kultūros festivalio GYPSY FEST 2022 Vilnius. Apie šią galimybę ir savo asmeninę patirtį kovojant su visuomenės lipdomomis etiketėmis žinoma moteris sutiko papasakoti ir mūsų skaitytojams.

– Šiemet jungiatės prie tarptautinio romų kultūros festivalio GYPSY FEST 2022, kur su kitais žinomais atlikėjais rugsėjo 4 d. pasirodysite koncertų salėje „Compensa“. Ką Jums reiškia galimybė dalyvauti šiame socialinės krypties projekte?

– Labai džiaugiuosi, kad galėsiu prisidėti prie šio renginio. Manau, jo koncepcija labai graži – romai tarsi kviečia visuomenę į pasimatymą, kuriame gali parodyti save tokius, kokie jie yra: linksmi, kuriantys, be galo talentingi, geros širdies, dainingi, išskirtinio temperamento žmonės. Mano pažįstamų rate yra nemažai romų ir visi jie yra nuostabūs, draugiški žmonės. Džiaugiuosi, kad šis renginys prisideda prie to, kad kuo daugiau visuomenės pažintų ne tik romų žmones, bet ir jų kultūrą. Man džiugu, kad galėsiu prisidėti prie šios idėjos įgyvendinimo. Pati esu buvusi šiame renginyje ir anksčiau, tad galėjau iš arčiau susipažinti su romų kultūra, paragauti romų patiekalų, apie kuriuos anksčiau nebuvau nieko girdėjusi. Tai ne tik įdomi, bet ir naudinga patirtis, leidžianti praplėsti savo akiratį.

– Kaip manote, iš kur kyla tie stereotipai?

– Manau, kad iš nežinojimo. Žinote, aš esu kilusi iš mažo miestelio, kuriame nuo vaikystės tvyrojo kažkokios neigiamos išankstinės nuostatos prieš romus. Neva reikia prisibijoti šių žmonių. Manau, kad tai buvo dėl nežinojimo, iš kurio ir gimsta įvairūs mitai. Tokie renginiai kaip GYPSY FEST leidžia žmonėms pamatyti, kad tie susikurti įvaizdžiai tėra mitai.

– Šiandien tautinių mažumų klausimas tampa ypač aktualus. Ar teisinga skirstyti žmones pagal tautybes, nustatant, kurie yra geresni už kitus?

– Iš tiesų šiandien, karo fone, turėtume daugiau galvoti ne apie žmonių tautybę, o apie tai, kokie žmonės jie yra. Mes visi esame žmonės ir nemanau, kad reikėtų skirstyti vieni kitus pagal tai, kokios tautybės jis yra. Manau tai ypač svarbu šiandien – turime ieškoti ne skirtybių, o bendrumų, pagelbėti vieni kitiems ir palaikyti, kai reikia.

– Muzika yra vienas tų būdų ieškoti bendrų sąlyčio taškų, o ne skirtumų?

– Žinoma. Muzika yra vidinis vaistas, kuris padeda nuo daugybės dalykų. Kalbant apie romus, tai yra nepaprastai muzikalūs žmonės. Pasirinktas kelias eiti muzikos keliu, manau, yra labai teisingas ir sėkmingas. Tokie kultūriniai renginiai, kuriuose skamba muzika gydo visuomenę nuo įvairių ligų, stereotipų ir išankstinių nuostatų. O taip pat ir kitokių negandų.

– Jums ir pačiai gyvenime dažnai tenka susidurti su išankstinėmis nuostatomis?

– Tikrai iš savo asmeninės patirties žinau, kad kova su stereotipais yra labai sunki ir sudėtinga. Buvau linčiuojama už tai, kad įsimylėjau žmogų, kuris tuo metu atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Supratau, kad stereotipais vadovautis yra labai lengva, o ieškoti argumentų – sunkiau. Tad žmonės dažnai renkasi tą lengvesnį kelią. Bet gyvenimas nėra toks paprastas, kad viena kažkokia taisyklė tiktų visiems.

– Prieš kelis metus stojote prie TV laidos „Kalinių žmonos“ vairo. Ši laida taip pat buvo skirta tam tikrų visuomenėje nusistovėjusių stereotipų laužymui?

– Taip, ši laida kalbėjo ne apie kalinius ar nusikaltėlius, buvo norėta parodyti, su kuo susiduria bausmę atliekančių žmonių artimieji, kurie nieko nėra bloga padarę. Bet visuomenė tuojau pat užklijuoja jiems etiketes. Taip buvo ir man. Nors laidą žiūrėjo nemažai žmonių, ji susilaukė per daug neigiamų atsiliepimų, todėl projektas nebuvo pratęstas. Mano visos gražios idėjos, kurių vedina galvojau apie šį projektą, buvo palaidotos ir man teko nuleidus galvą pripažinti pralaimėjimą.

– Būdavo akimirkų, kai būdavo sunku, skaudu, liūdna, o gal net kilo abejonių?

– Žinoma, kad buvo tokių akimirkų. Būdavo akimirkų, kai pati pasijausdavau lyg būčiau nusikaltėlė. Bet niekuomet neabejojau dėl savo sprendimo ir džiaugiuosi, kad greitai su vyru švęsime mūsų kartu nueito kelio dešimties metų sukaktį. Galiu patvirtinti, kad nors ir labai sunku kovoti su stereotipais, juos įveikti tikrai galima. Svarbiausia – neatsisakyti savo įsitikinimų ir anksčiau ar vėliau žmonės atmerks akis.

Todėl aš ir tautinių mažumų atstovams norėčiau palinkėti neįsibaiminti tų mitų, kurie gal dar ir tvyro visuomenėje. Neabejoti savimi, nemesti kelio dėl takelio ir kryptingai eiti savo keliu. Nes tik mes patys žinome, kokie iš tiesų esame. Manau, romai šiandien turi didžiuoti tuo, kuo yra ir džiaugtis savo renginiais, kurios dovanoja visuomenei, vykdomais projektais, kuriama muzika. Geri pavyzdžiai yra tiesiausias kelias į stereotipų laužymą.

Pakvietė romanizuotis

Tarptautinio romų kultūros festivalio organizatorius, žinomas Lietuvos romas ir romų ansamblio „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvik primena,kad šiemet festivalis ir vėl Vilnių nustebins spalvingomis GYPSY FEST teatralizuotomis eitynėmis. „Rugsėjo 4-ąją, sekmadienį, žygiuosime spalvingoje muzikalioje ir linksmoje eisenoje nuo Katedros aikštės iki Rotušės aikštės, kurioje surengsime gražų spalvingą nemokamą koncertą bei specialiai įrengtame mini romų kaimelyje vaišinsime praeivius.

O vakare, nuo 19 val. „Compensa“ scenoje vyks įspūdingas Grand koncertas, kuriame savo pasirodymus dovanos daugybė svečių iš užsienio: „Romano Kheliben“ is Estijos, Samanta Tina, grupė „Ame Roma“ iš Latvijos, grupė „Olah Gipsy Beats” iš Vengrijos ir grupė „Imperio” iš Čekijos. Žinoma, prisijungs ir Lietuvos muzikantai: „Sare roma”, Konsuela, Laisva, Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis, RONDO, „Du Donatai“, „Patruliai“, šokių kolektyvas „Halas“. Šiemet mūsų festivalio šūkis – „Mėgaukis romanizacija!“.

Norime paskleisti žinią, kad šiandien, kai pasaulyje gausu neramumų, nepamirštume mėgautis paprastomis akimirkomis ir liautumėmės ieškoti priešų tarpusavyje. Lietuva yra visų mūsų namai, mėgaukimės vieni kitų draugija, nepamirškime bendražmogiškųjų vertybių ir pagarbos vienas kitams. O muzika visame tame gali tapti vienijančia jėga, tarptautine kalba, kurią supranta visas pasaulis“, – sako I.Kvik.