Donata ir Gintaras Rinkevičiai: „Nusprendėme dar pabūti jaunais tėvais“
„Čiagi mūsų prezidentas! Linukas gimė kaip tik tarp pirmo ir antro Lietuvos prezidento rinkimų turo“, – supdamas ant rankų beveik keturių mėnesių sūnų Liną didžiuojasi Valstybinio simfoninio orkestro dirigentas bei vadovas Gintaras Rinkevičius (59). Apdovanotas mažylio šypsena, perduoda jį žmonai Donatai Rinkevičienei (44) į glėbį.
Šią vasarą Donata ir Gintaras Rinkevičiai atšventė septynioliktąsias vedybų metines, o žvelgia vienas į kitą, regis, dar šilčiau ir meiliau nei kada nors anksčiau. Maestro net nebando slėpti – jaučiasi lyg iš naujo gimęs. Ši tėvystė jam nauja, kitokia – juk skirtumas tarp sūnaus Mariaus ir pagranduko Lino – net keliolika metų. Vyriausiai dirigento dukrai Rūtai – 35-eri, Saulei – 33-eji, Danielei – 22-eji, Laurai – 16, Ievai – 15, o Mariui – 14 metų.
„Mes abu tiesiog skraidome. Kiekvienas vaikas – ar prieš tris dešimtis, ar prieš keturiolika metų, ar prieš kelis mėnesius atėjęs – yra stebuklas. Bet dabar euforija, atrodo, dar didesnė, nei būdavo anksčiau. Tada mes norėjome didelės šeimos ir vaikai natūraliai atėjo vienas po kito – didelė šeima susiformavo gana greitai. O Linukas, nors ir planuotas, labai lauktas, mums tapo ypatingu gyvenimo stebuklu, – pasakoja Donata. – Gintaras pirmą kartą apie tai prabilo prieš kokius ketverius metus. Stovėjome Bernardinų bažnyčios šventoriuje. Jis tarsi nei iš šio, nei iš to pasakė: „Mums reikia vaiko.“ Aš dar kažkaip nusišaipiau, nusivaipiau. Paskui dėl to pasidarė gėda, nes Gintaras tuos žodžius ištarė visiškai rimtai. Ėjo dienos, gyvenome įprastai, bet ta mintis ėmė kirbėti ir man. Nebepamenu, po kiek laiko paklausiau: „Tu rimtai kalbėjai? Iš tiesų apie tai galvoji?“ Gintaras patvirtino.
Prisipažinsiu, užklydus tokioms mintims pirmiausia galvoji, ar verta dar kartą patirti nemigos naktų. Dabar žiūriu į Linuką ir negaliu patikėti: kaip apskritai galėjau svarstyti, ar verta dar susilaukti vaikų?! Kaip galėjau abejoti? Bet susilaukti kūdikio užtrunka laiko. Mums užtruko ne mėnesį ir ne du. Prireikė kone ketverių metų prisikviesti Linuką.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“. Šiame numeryje taip pat skaitykite: