Balandžio 23-ąją dainininkė Donata Virbilaitė išsikrido į saulėtąjį Tailandą. Paslaptingai į klausimą, su kuo ten iškeliavo, smalsuoliams atsakiusi: „Ne viena.“ Azija, pasak žinomos moters, viena tų vietų, kurias reikia pažymėti savo gyvenimo kelionių žemėlapyje.
Donata, kodėl pasirinkote būtent Aziją, kas ten viliojo?
Paprastai keliauju po Europą. Kartais lankausi Turkijoje ar Šiaurės Afrikos pakrantėse. Jau seniai norėjosi nuvykti kažkur toliau. Vis nerasdavau kompanijos, galinčios vykti tuo metu, kada galiu aš. Ir... Pagaliau pavyko. Už keletos dienų laukia kelionė į Malaiziją, o dar vėliau – Singapūras.
Kas jums palaiko kompaniją svetimoje šalyje šiuo metu?
Keliauju ne viena (nusišypso).
Ar galėtumėt apibūdinti pirmąjį įspūdį, kuris aplankė nusileidus ir vos išlipus iš lėktuvo?
Karšta! Atrodė, jog nėra kuo kvėpuoti. Visą dangų dengė smogas, negalėjau nieko matyti. Tiesiog, kur pažvelgsi – pilkuma.
Vabalai, lėkštėse ir kitokios keistenybės. Ar jau teko jų ragauti, pasimėgauti vietine virtuve?
Pradžioje tik nufotografavau. Iš tikrųjų turiu fobiją vabalams ir kitiems panašiems gyviams. Nusprendžiau, kad norėčiau paragauti skorpiono. Deja, Bankoke buvome tik keletą dienų, o be vienos populiarios barų gatvės, niekur daugiau skorpionų nemačiau. Gal teks kažko įdomaus paragauti Malaizijoje.
Ar aplinkiniai Tailande dar stebisi turistais? Perša jiems įvairiausias prekes, siekia dėmesio?
Kadangi esu žmogus, kuris mėgsta vaikščioti ratais, iki tam tikrų lankytinų objektų rinkausi ilgesnį kelią. Teko susitikti nemažai vietinių. Tiesą pasakius, jie tikrai mieli žmonės, o daugumai praeinantys užsieniečiai neturi jokios įtakos. Panašiai, kaip Turkijoje ar Egipte tikrai nesijaučiu.
Kas per tris dienas paliko didžiausią įspūdį?
Tai, kad viskas ne taip, kaip rodoma filmuose. Nuotraukose matyti tik keletas nedidelių gatvelių: SOI COWBOY („Raudonųjų žibintų kvartalas“), KHAOSAN ROAD (ta gatvė, kurioje turistai gali paragauti vabaliukų) ir kitos. Tikrai maža dalis tikrojo Bankoko. Iš tiesų šis miestas purvinas, netvarkingas. Tarp dangoraižių vingiuoja gatvelės pilnos į nieką nereaguojančių vietinių, gyvenančių savo gyvenimą. Ai... Ir kvapai. Jie tiesiog siaubingi. Dauguma žmonių naudoja sanitarines kaukes dėl smogo, o aš ją užsidėti norėjau dėl kvapo.
Ar Tailande lengva susikalbėti su vietiniais, daugelis dažnai skundžiasi, kad kartais tai gali būti sudėtinga?
Ne. Kol kas jokių nesklandumų nepasitaikė. Dauguma kalba angliškai. O jei nekalba, supranta mane iš rodomų ženklų. Kaip minėjau, vietiniai draugiški. Be abejo, pasisaugoti reikia, nes kaip ir visame pasaulyje, Bankoke taip pat yra suktų žmonių.
Kokio dydžio lagaminas buvo reikalingas leidžiantis į tolimą kelionę?
Paprastai užtenka rankinio bagažo. Vadovaujuosi taisykle: fotoaparatas, banko kortelė, pasas ir gera nuotaika. Tačiau šį kartą teko rinktis didesnį lagaminą. Paskutiniu metu, atėjus pavasariui, jaučiu norą puoštis, tad po Phuketo, kur netrukus keliausiu, pirmoji stotelė bus nauja suknelė.
Gražesnis naktinis Bankokas ar labiau žavi ten leidžiamos dienos?
Vienareikšmiškai naktinis. Bankokas gražiausias jį stebint nuo stogų terasų. Pradedant garsia „Sky Bar“ terasa ir baigiant man labiausiai patikusia „Oktave Marrioto“ viešbutyje. Būtent iš šių terasų atsiveria tikrasis miesto vaizdas.
Kokias vietos įžymybes jau spėjote aplankyti?
Pagrindines Bankoko šventyklas, su vietiniais plaukėme Chao Phraya upe ir vaikščiojome kinų kvartale. Užsukome apžiūrėti žymaus Amerikos išeivio Jimo Thomsono namo ir... Daug laiko leidome tose nuostabiose terasose, įsikūrusiose ant stogų.
