Donata Virbilaitė: „Nuo šiol mane galite vadinti rokere“

Donata, kodėl tu, šlovę pelniusi realybės šou „Kelias į žvaigždes“, nebenori bristi į tą pačią balą?

Pas mus visi talentai jau išgraibstyti, televizijos rodo tuos pačius žmones. Lietuvoje jau per daug visų muzikinių šou, nes tikri talentai į juos neina, jie stoja į Muzikos ir teatro akademiją. Mūsų juk tik trys milijonai, nors abejoju, kad ir tiek likę.

O anksčiau buvo kitaip?

Jau nuo „Kelio į žvaigždes“ prasidėjo talentų trūkumas. Be to, televizija Lietuvoje rodo žiūrovui tai, ką žiūrovas nori matyti, o ne tai, kas vyksta iš tiesų. Aš asmeniškai turiu kelis pažįstamus, kurie išgarsėjo per visokius šou. Jie dabar depresuoja ir į mikrofoną nebežiūri, nors nepasakysi, kad labai blogi buvo.

Ar Turkijoje visokie realybės šou taip pat populiarūs?

Taip, čia kiekvienais metais vyksta „X faktorius“, „Turkijos talentai“ ir kitokie šou. Bet čia rinka kita, čia gyvena beveik 80 milijonų žmonių, taigi galimybę pasireikšti turi visi, netgi ir vidutinio balso savininkai. Daug netalentingų žmonių toli žengia, nes nemažai lemia pinigai ir pažintys.

Ar pati vis dar sulauki pasiūlymų dalyvauti talentų šou?

Taip, pastoviai. Kviečia ir iš Lietuvos, ir Turkijoje siūlė dalyvauti. kaip tik dabar turiu pasiūlymą iš visai kitos užsienio šalies, tik kol kas nesakysiu kokios.

Ketini priimti pasiūlymą?

Ne, visų pasiūlymų atsisakiau. Ir šito atsisakysiu. Dėl to, kad aš jau buvau ten, žinau kaip viskas vyksta. Tu net laimėjęs šou projektą pyrago gabalėlio ant lėkštutės negausi. Negaliu skųstis, viskas tikrai buvo faina ir smagu. Buvo ir muzikos, ir pinigų, ir dėmesio.

O dabar tų dalykų netrūksta? Pinigų? Dėmesio?

Aš užaugau, prioritetai taip pat užaugo, mąstymas pasikeitė ir supratau, kad tai ką dariau yra truputėlį per pigu.  Bet nesigailiu, nes manau kol esi jaunas, turi viską pabandyti. Tiesiog dabar televizija yra suformavusi tokį stereotipą, kad vos ne kiekvienas yra talentas ir gali dainuoti arba šokti.

Susidėliojai prioritetus ir pasirinkai visai kitokį muzikinį stilių – roką. Kodėl?

Aš pasirinkau seną gerą rokerių kelią, tikrą muziką. Kaip tik ruošiuosi filmuoti du naujus vaizdo klipus. Man patinka dalyvauti festivaliuose ir dainuoti gyvai. Aišku, mano muzikinis stilius kardinaliai pasikeitė ir net nežinau ar mano „Eni beni diki daki“ gerbėjai supras tai, bet labai tikiuosi, kad jie užaugo kartu su manimi.

O kas bus jeigu nusigręžusi nuo pop muzikos prarasi ir tuos esamus gerbėjus bei užsakovus iš Lietuvos?

Aš iki tol neužsidirbau krūvos pinigų ir dabar negaunu jų. Bet man labai daug pinigų ir nereikia. Tik maistui ir būstui. O Turkijoje visa tai kainuoja gerokai pigiau. Aišku, jeigu neverti kainų į litus. Be to aš niekada nebuvau labai popsinė. Muzikuoti pradėjau nuo dainuojamosios poezijos, o po to televizija mane nunešė į tą popsą. Dabar gyvenu Ankaroje, kuri yra tikras roko miestas ir jaučiuosi čia gerai.

Bet ar nesinori grįžti į Lietuvą ir pabandyti čia siekti roko muzikantės karjeros?

Na kaip... Man jau ir Turkija maža darosi! Reikia albumą įrašyti ir kelti sparnus kitur. Lietuvoje yra nišų kur butų galima įsipaišyti. Va visos merginų grupių narės ištekėjo, pasigimdė vaikučių ir aprimo. Nėra stiprios merginų grupės. Matyt visokių talentų šou jaunimėlis sujaukė šou verslą. Iki dabar pamenu, kad kai mes atėjom iš „Kelio į žvaigždes“, visi senieji dainininkai pyko. Esą nesąžininga, kad mes nedirbom ir staigiai tapom kažkuo, kad sugriovėm šou verslą. Gal jie ir teisūs...