Donatas Montvydas: „Būti tobulam velniškai sunku“
Didžiuliame koncerte, kuris laukia „Žalgirio“ arenoje gruodžio 27-ąją, dainininkas Donatas Montvydas (34) pristatys savo ką tik išleistą albumą „1987“. Tai jo gimimo metai. Ir nors jam vos 34-eri, reikia pripažinti – net ir tokio jauno amžiaus būdamas sugebėjo nueiti ilgą kelią. Juo tikisi eiti ir toliau. Gyvenimo pamokų dainininko kelyje prisikaupė nemažai: ir tų, kurias išmoko, ir tų, iš kurių mielai būtų pabėgęs.
Šiandien Donatas kalba apie pasaulį, kuris tampa vis nesaugesne vieta gyventi, pasakoja apie vaikystę Krasnūchoje, Dievo apleistame Vilniaus kampelyje, kuris vienus pražudė, o kitus užaugino meniškais ir kūrybingais žmonėmis. „Aš griežtai auklėtas“, – tarsteli ir kalba apie nuodėmes bei vertybes, kurių laikėsi taip nuoširdžiai, kad už tai sulaukdavo pašaipų. Dar – apie randuotą kelią iki muzikos, kuri iš vaikiško susižavėjimo išaugo į brandžią meilę, bet neužgožė meilės žmogui.
„Būti tobulam velniškai sunku, bet reikia to siekti. Rutina, disciplina, sunkus darbas – tame nėra jokio malonumo, bet tai mano gyvenimo pamatai. Gyvenimas ir neturi būti malonumas: kančios ir liūdesio jame daugiau negu džiaugsmo, tačiau tada džiaugsmas atrodo ypatingas. Man svarbu palikti po savęs ką nors, dėl ko mane prisimintų. O šeimoje... Vis dar išlaikome tą teisingą santykį, kuris mums leidžia būti kartu, gerbiame vienas kitą. Dar tebeatviras vaikų klausimas – gal kada pagalvosime apie dar vieną atžalą. Ir galiausiai suprantu – kai būna iš tiesų sunku, man padeda ne gerbėjai ir ne žiūrovai. Kai yra sunkiausia, nė vieno instagramo sekėjo nebūna šalia – tik šeima, kuriai tenka sugerti visas mano sėkmes ir nesėkmes.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“