Donatas Montvydas prisiminė vaikystę: „Kieme teko matyti geriančių žmonių, besimėtančių švirkštų“

D.Montvydas taip pat yra ir iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ narys, kurių parengtas įstatymo projektas, paremtas per 60 tūkst. piliečių parašais, dabar svarstomas Seime.

Koks buvo pirmasis Jūsų „susitikimas“ su muzika? Kaip pasirinkote šį kelią?

Pirmiausia, matyt, mane žavėjo muzika, skambanti namuose. Mano tėtis – buvusios roko grupės „Plackartas“ būgnininkas. Tėvai, ypač tėtis, nuolat domėjosi muzika ir jos klausė. Namuose dažnai skambėdavo Michael Jackson, Freddie Mercury ir kitų to meto ryškiausių atlikėjų kuriama muzika.

Matyt, svarbiausias ir pirmasis mano, kaip atlikėjo, pasirodymas buvo konkurse „Dainų dainelė“, kuriam mane paruošė darželio auklėtojos, joms už tai esu labai dėkingas.

Antrasis svarbus etapas mano gyvenime – muzikos mokykla, kurioje praleidau aštuonerius metus, tačiau viešiausias mano pasirodymas įvyko 2008 metais, dalyvaujant televizijos projekte „Lietuvos dainų dešimtukas“ (kartu su Aiste Petkevičiūte), ir užimta 1-oji vieta.

Kokius jausmus kelia prisiminimai atstovaujant Lietuvai svarbiausiame pasaulyje dainų konkurse „Eurovizija“?

Sunkus darbas – tai mano kasdienybė, ir ji man labai patinka. Labiausiai mane vargina stresas, kurį patiriu dėl nežinomybės.

Galiu palyginti 2012-ųjų ir šių metų dalyvavimą „Eurovizijos“ konkurse. Pirmaisiais metais mane lydėjo nuovargis dėl streso. Visai mūsų komandai daug kas buvo nežinoma, kilo įvairių klausimų. Nežinojau, ko tikėtis, ir tuo metu koncertavimo patirtis didžiosiose arenų scenose nebuvo tokia didelė.

Šiais metais aš mėgavausi dalyvavimu „Eurovizijoje“, bendraudamas su publika, žiniasklaidos atstovais. Nejaučiau baimės scenoje, atlikdamas dainą nesijaudinau dėl techninių dalykų. Šie metai buvo ypatingi, jaučiau milžinišką lietuvių palaikymą, tai mane labai džiugino, labai tai vertinu ir esu dėkingas už tai.

Daugelis žmonių jus vertina ne tik kaip puikų autorių, atlikėją, tačiau žavisi ir Jūsų asmenybe. Kokiomis svarbiausiomis vertybėmis vadovaujatės savo gyvenime?

Manau, didžiausios gyvenimo vertybės ateina iš vaikystės, iš tėvų, senelių rodomo pavyzdžio. Ir sulauki, kai tas vertybes tenka pačiam patikrinti.

Visuomet sakiau, kad mes, žmonės, dažnai apsigauname pasitikėdami akimis, „formomis“, kurias matome, galvodami apie materialius dalykus. Mes negalime pamiršti tikrųjų, pamatinių vertybių.

Nepaisant to, kad aš didžiąją laiko dalį praleidžiu kartu su muzika, savo studijoje, koncertuose, bet visada svarbiausia man yra šeima, mano dukrytė, žmona. Šie man brangūs žmonės visada šalia, nesvarbu, kas nutiktų, jie supranta, išklauso.

Kaip atlikėjui, man labai svarbu, kokį indėlį klausytojams palieku savo muzika, ką ir kaip kalbu. Vertybės, sumuojant šiuos svarbiausius dalykus, būtų atsakomybė, būtina žinoti, kad esame ne vieni šiame pasaulyje ir turime būti atsakingi už tai, kaip elgiamės. Dažniau turėtume pagalvoti apie kitus, tai suteikia daug laimės. Tuo vadovaujuosi kūryboje ir asmeniniame gyvenime.

Esate vienas iš iniciatyvos grupės „Už blaivią“ narys, kuri iniciavo parašų rinkimą, kad būtų griežtinamas alkoholio prieinamumas ir uždrausta jo reklama. Buvo surinkta per 60 tūks. piliečių parašų. Kodėl prisijungėte prie šios iniciatyvos?

Prisiminus vaikystę, šeimoje, kurioje aš augau, turėjau pavyzdingą auklėjimą, tačiau aplinka, kuri mane supo: kiemas, bendraamžiai, rajonas, kuriame gyvenau, mane supažindino su kitokio gyvenimo realybe. Teko matyti daug geriančių žmonių, aplink besimėtančių švirkštų. Visada mačiau, kokią žalą, ypač jauniems žmonėms, jų šeimoms daro šie reiškiniai.

Blogiausia, kad žmonės nevaldo savęs, gali pakelti ranką, baisiausia – ir prieš mano vaiką. Tarp tokių žmonių buvau ir aš.

Turėdami tokią patirtį iš aplinkos, žmonės turi dvi galimybes gyvenime: arba padaryti išvadas ir rinktis teisingą gyvenimo kelią, taip auklėjant ir savo vaikus, arba nesugebėti tam atsispirti ir tapti vienu iš jų. Visi šie procesai, vykstantys aplinkui mus, turi būti kontroliuojami.

Kaip jaučiasi atlikėjas, dovanodamas savo energiją, muziką neblaiviai publikai ir kaip blaiviai?

Viskas turi turėti ribas, privalome išlaikyti etiką. Pavartoję alkoholį žmonės tampa labai drąsūs, džiaugiuosi, kad neteko tai patirti, tačiau iš kolegų patirčių būta visko: ir necenzūrinių skanduočių, įvairių gestų, kurių tikrai neleistų sau blaivus žmogus. Aš dainuodamas galvoju, kad visi noriai manęs klauso, jaučiu, kaip meilė ir geros emocijos tvyro aplinkoje. Taip stengiuosi sukurti pozityvią energiją. Aš, kaip atlikėjas, įvairiose situacijose galiu būti aktorius, vedėjas ir atlikėjas, bet esu tikras, kad klausytojams tai pat nėra malonu būti šalia neblaivių asmenų, jaustis nesaugiai.

Džiaugiuosi galėdamas dovanoti savo atliekamą muziką išskirtinio, didžiausio blaivaus festivalio šeimoms „Naisių vasara“ klausytojams. Matau, kad blaivūs renginiai vis labiau plinta, juose šeimos su vaikais gali dalyvauti be jokios baimės, kad jų vaikams nutiks kažkas negero. Atžalos mato gražius pavyzdžius, teigiamą, linksmą, laimingą laiko leidimą be alkoholio, kad tai yra įmanoma. Tuo labai džiaugiuosi.