Donatas Montvydas Žmonės.lt konferencijoje – apie pavydą, salto ir vestuvinį žiedą

Teisę atstovauti Lietuvai Švedijoje vyksiančioje „Eurovizijoje“ D.Montvydas iškovojo vėlyvą šeštadienio vakarą, kai triumfavo nacionalinės atrankos finale. 

Čia jis įveikė penkis varžovus – Ericą Jennings, Ievą Zasimauskaitę, Rūtą Ščiogolevaitę, Ruslaną Kirilkiną ir Aistę Pilvelytę. 

Tiesioginėje Žmonės.lt konferencijoje D.Montvydas atsakė į skaitytojų klausimus apie nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalą, pasiruošimą didžiajam konkursui ir Švedijoje vyksiantį pasirodymą. 

Sveikinu, Donatai! Kad laimėsi, tikėjau nuo pat atrankos pradžios! O ar pats tikėjai savo pergale? Kurio konkurento pasirodymas atrankoje tau labiausiai įsiminė? Ar dalyvaudamas atrankoje jautei tam tikrą įtampą, pavydą, konkurenciją ir panašiai? (Deimantas)

„Eurovizijos“ atrankoje noriu dalyvauti tik su ta mintimi, jog tikiu ir turiu dainą, su kuria galėčiau nugalėti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tikrai nedalyvaučiau vien tam, kad pristatyčiau dainą, padaryčiau atrankoje jos premjerą. Šioje vietoje kėliau sau aukščiausią tikslą ir štai, pavyko.

Dėl pavydo ir taip toliau... Pasakysiu kaip žmogus. Kiekvieną dieną tokių minčių ateina į galvą, kad kartais galvoji, jog reikia eiti į bažnyčią išpažinties. Turiu omenyje žmogiškąją prigimtį... Tos mintys, pavadinsiu jas, šlykščios, lenda į galvą nori to ar ne. Vienas dalykas yra, kiek sąmoningai gali valdyti tas minti. OK, man kilo ta mintis, tai ką dabar su ja daryti? Ką, man dabar ją išsakyti žmonėms ar tą pyktį parodyti?

Vienas dalykas yra, kad mintys kyla, bet tu jas moki suvaldyti, neišleisti. Jaučiu, kad man daugmaž pavyksta tai daryti. Bet kitas lygis yra, kada gali tą minčių srautą valdyti, kad tokios mintys visai nekiltų. Taip dar nėra. Minčių atrankose visokiausių yra. Visokiausių aplinkybių, situacijų yra, pasakytų žodžių, garsų, kuriuos išgirsti užkulisiuose. Bet labai svarbu išlaikyti žmogiškumo faktorių savyje. Aplink gali darytis kas tik nori, bet išlaikyti žmogiškumą – tai yra svarbiausia.    

Dabar noriu paklaust Donato: ko jis dainuodamas griebiasi už klyno? Nesuprantu – čia yra seksualu (man tai nesižiūri), ar kažkoks Michaelo Jacksono imitavimas. Sakyčiau, išeina spontaniškai, bet kelis kartus peržiūrėjau ne vienoje atrankoje ir vis tas pats veiksmas. Jei tai vyriškumo parodymas, man jis asmeniškai gadina vaizdą! Visada vilioja paslaptingumas. Ir tas salto, jau sykį buvo kažkas per praėjusią „Euroviziją“. O šiaip tai didelės sėkmės Donatui! Charizmatiškas, mielas, nuoširdus, daug pasiekęs vyrukas, būdamas 28 metų. Palaikysime ir lauksime gerų rezultatų!!!

Ačiū labai. Kalbant apie klyną, sakyčiau, tai spontaniškas dalykas. Ir nemanau, kad Michaelas tam turėjo įtakos. Nors jis yra mano įkvėpėjas. Bet tarp kitko, prisiminiau jo interviu, kai Oprah Winfrey kalbino Michaeilį jo „Neverland‘e“. Ji klausė, kodėl jis griebiasi už savo klyno. Michaelas sakė, kad tą daro nesąmoningai. Bet kuomet girdi muzikos impulsus galvoje, ir tai persiduoda į kūną, tam tikra kūno pozicija kažką lemia. Michaelas sako, kad tai spontaniškumas. Jį cituoju, nes iš tiesų tas pojūtis labai panašus. Tu tą darai nesąmoningai. Tiesiog muzika groja...

Pas mus yra trys čakros. Sakyčiau, kūrybinės ar energetinės. Viena yra protas, išmintis. Yra protas, jausmai. O klyno sritis yra seksualinė čakra. Kada dainuoji baladę, kodėl griebiesi už širdies? Ar kai labai išgyveni, ėmiesi už galvos? Manau, ta čakra ne šiaip sau pasireiškia, nors tai ir yra visiškai spontaniška.

Tai muzika, judesys, išgyvenimas, tvirtumas. Jei tai daro vyras, tai, sakyčiau, tam tikra vyriško prado išraiška. Galėtum griebtis už rankos kažkaip, bet ne... Matyt, ta dalis ne šiaip sau susijusi. 

Ar nemanai, kad komisija vienus sąmoningai gyrė, o kitus palaikė mažiau? Ericos vyras Jurgis Didžiulis po finalo aiškiai pasakė: „Kiekvienas gali turėti savo „simpatijas” bei „antipatijas”, tačiau kas kita yra interesai, kurie šiaip nebuvo deklaruojami, bet turbūt turėtų būti – proceso skaidrumo užtikrinimui. Manau, Donatui tikrai nereikėjo tos papildomos „pagalbos“. Ką manai?

Nelabai gilinčiausi į tai, kas ką sako ir kodėl sako. Turiu omenyje, žmonės išreiškia savo nuomonę. Mes gi laisvi žmonės. Kiekvienas po to, finale, už tai atsakysime. Bet pasakysiu taip: imu tiesiog bendrą dainų kontekstą ir bendrą, jau esamą rezultatą. Mano akimis, keturi lyderiai buvo nuo pat pradžių – Aistė, Rūta, Erica ir aš. Faktas, kad iš tų 24 atlikėjų tas ketvertas buvo toks. Po to, per paskutines dvi laidas, likome mes su Erica. Tai atspindėjo tą patį žiūrovą.

Jei manęs paklausite, ar Donato Montvydo laimėjimas buvo absurdiškas, nesąžiningas, taip nepasakyčiau.

Noriu pasakyti, kad nenoriu gilintis į kiekvieną nuomonę, bet yra tas faktas, bendras kontekstas. Jei manęs paklausite, ar Donato Montvydo laimėjimas buvo absurdiškas, nesąžiningas, taip nepasakyčiau. Bet, būdamas labai sąžiningas Ericos atžvilgiu, pasakyčiau, kad buvome labai tolygūs konkurentai šitoj laidoj. Tai buvo dvi puikios dainos, du puikūs atlikėjai. Manau, šioje vietoje nėra absurdiškos neteisybės. Atsižvelgiant į komisiją, kurią sudarė 10 užsieniečių ir, rodos, 7 lietuviai, taip pat žiūrovų balsus, jaučiuosi labai laimingas, nes nuomonės sutapo. Ir tai nebuvo 100 balsų skirtumas, todėl man ramu.

Tauta nusprendė, nusprendė profesionalai. Superfinale tik kažkur ties viduriu apsisprendė, nes su Erica mes ėjome labai šalia. Simpatiją kiekvienas gali turėti, bet kada pats žiūriu šou, pastebiu, kad mažai kada laimėdavo tas, kas neturėdavo laimėti. Tie lyderiai vis tiek išlikdavo lyderiais. Gal dėl pirmos ar antros vietos prasideda skonio reikalai. Tai aš nelabai ką turėčiau ir pridurti.

Visą konferencijos vaizdo įrašą žiūrėkite čia: 

Didžiojoje „Eurovizijoje“ Donatas Montvydas dalyvaus antrąkart. Pirmąkart Lietuvai jis atstovavo 2012-aisiais, kai konkursas skambėjo Azerbaidžane. Tada su daina „Love is Blind“ jis finale užėmė 14-ąją vietą. 

„Eurovizijos“ konkurse D.Montvydas dainuos antrajame pusfinalyje, gegužės 12-ąją.

Konkurso finalas skambės gegužės 14-ąją.