Dovydas Do: seksas kaip virvė

Iš tamsiojo kambario kampo išnyra merginos siluetas. Kūnas įspraustas į lateksinį korsetą, rankos laiko storos virvės ritinį. Mergina aukštakulniais atkaukši prie lovos, užsliuogia ant patalų ir apžergia nieko nematantį vyrą. Jis plačiai išskečia rankas virš galvos. Mergina virvės galu tvirtai apvynioja jo riešą ir riša prie lovos...

Ne, tai tik pokštas. Iš tiesų aš noriu panagrinėti kitokias virves. Mąstau apie patį seksą kaip virvę, kuria žmonės prisiriša vieni prie kitų.

Erotika alsuojančiomis atvirumo valandėlėmis kelios skirtingos moterys man yra pasakojusios tą patį – kad seksas joms beveik visada yra daugiau nei fizinis aktas. Na, nebent kartais užsimanai „tiesiog sekso“ – kaip kūnų mankštos – bet taip būna labai retai. Rečiau nei moteris įsigeidžia pasižiūrėti futbolą arba išgerti džino.

Dažniausiai seksas joms turi simbolinę reikšmę. Bendra dviejų kūnų kelionė malonumo link suartina ir psichologiškai, tarsi persviedžia santykius į kitą etapą. Tiesą sakant, dalis distancijos įveikiama jau prieš tai, nes jei moteris įsileidžia vyrą po antklode, ji jau įsileido jį ir po savo oda.

„O kaip būna jums, patinai? – paklausė manęs viena simpatiška žaliaakė. – Jums turbūt vienodai. Patenkinat instinktą, „nuleidžiat garą“ – ir pirmyn į naujus medžioklės plotus?“

Akimirkai susimąsčiau apie tai, bet iš tiesų žaliaakė mane tąkart provokavo veiksmui, o ne kalboms.

Galbūt esame milžiniški romantikai, nes nenorime terlioti glamonių buitinėmis prievolėmis?

Tačiau dabar jau turiu šiokį tokį atsakymą. Taip, mes, patinai, tikrai jaučiame skirtį tarp instinktų šauksmo ir emocinio įsipareigojimo. Juk seksas – tai dieviškas malonumas. Jeigu abi pusės jo trokšta, kodėl reikia iškart sau užsikrauti sunkią ateities kuprą?

Bet, žvelgiant gilyn, galbūt mes esame milžiniški romantikai, nes nenorime terlioti glamonių buitinėmis prievolėmis?

Vyrų pasaulyje nuostabi naktis su kerinčia moterimi nebūtinai turi virsti į bendrą paskolą banke. Tą naktį mes atsiduodame visa savo esybe, bet tai gali likti „čia ir dabar“ patirtimi. Net nebūtina kartu nubusti. Akimirka netampa beverte, jei nevirsta Amžinybės pradžia. Akimirka gali būti vertinga pati savaime.

Kartais galvoju, kad moterys mylisi su vienu konkrečiu vyru, o mes, priešingai, su visomis moterimis iškart. Su Moterų Moterimi, atstovaujančia visoms mūsų buvusioms ir būsimoms. Argi galima tai vadinti neištikimybe, jei sugriūname į patalus su pačiu moteriškumu?

Kita vertus, esu ir pats turėjęs santykių, kurie prasidėjo nuo skubraus vakarėlių sekso „kol niekas nepasigedo“, bet išsirutuliojo iki romantiškų pasimatymų ir netgi gyvenimo kartu.

Pažįstu porų, kurios iš sanguliavimo partnerių išaugo iki nuostabių santuokų. Pavyzdžiui, kolegos susipažino abu jau turėdami šeimas. Per vieną darbo vakarėlį kažkaip pernelyg atsipalaidavo. Kito įmonės baliaus abu jau laukė su nekantrumu. Po to sekė dar kelios šventės, kuriose jiedu kažkur dingdavo. Galiausiai prieš keletą mėnesių šėlome jų vestuvėse.

Jaunoji niekad neslėpė, kad kolega į akį krito jau anksčiau, bet nuotykis vakarėlyje padėjo galutinai apsispręsti. O jaunasis kartą prisipažino, kad jį pirmiausia sudomino pašėlusiai geras seksas.

Vyrams seksas irgi gali tapti virve. Bet dažniausiai vieno karto yra per mažai.

Panašu, kad mylėjimasis gali pririšti ne tik moteris, bet ir vyrus. Tiesą sakant, turiu įtarimą, kad senovėje seksas netgi padėdavo vyrams pajusti emocinį ryšį su giminės vyresniųjų suderėta žmona. Na, bent jau vienpusį.

Čia peršasi ir mano išvada: vyrams seksas irgi gali tapti virve. Bet dažniausiai vieno karto yra per mažai. Vienas sykis – tai paragavimas, nuotykis, kuris gali likti žavus pats savaime. Tačiau kažkelintą kartą jau ima rusenti ryšys, kai dalelė vyro kūno apsigyvena moters kūne ir pradeda skleisti ilgesio kvapą. Seksas gali būti tramplinu į tikrą, bet kokius išbandymus atlaikančią meilę.

Kitaip tariant: moterys, mylėkitės su mumis kuo dažniau!