Dr. A.Landsbergienė: mokytojas turi suprasti, kad pamokoje jis nebėra klasės valdovas

Mokytojas / 123RF nuotr.
Mokytojas / 123RF nuotr.
2016-07-25 12:02
AA

Daugiau nei 100 Lietuvos mokyklų, norinčių išmokti lyderystės, skaitmeninio raštingumo, naujausių mokymo metodų, siekia būti atrinktos į pedagogams skirtą „Samsung Mokykla ateičiai“ programą. Didžioji dalis šalies ugdymo įstaigų, išreiškusių norą dalyvauti projekte, savo mokytojus nori įkvėpti ir žymių žmonių bei specialistų patirtimi.

Dr. Austėja Landsbergienė – žmogus, kurio įžvalgos pedagogams atrodo vertingiausios. Specialistės pavardė programos paraiškose buvo dažniausiai minima tarp geidžiamiausių mentorių kandidatūrų. Žinoma edukologijos mokslų daktarė pasakoja apie šiuolaikinės mokyklos ypatumus, mokytojo darbą, reikalingiausias kompetencijas ir mentorystę.

– Koks turi būti šiuolaikiškas pedagogas, kokiomis savybėmis jis turi pasižymėti?

A.Landsbergienė / Autorių nuotr.

– Mokytojas turi suprasti, kad pamokos metu jis nebėra klasės valdovas. Jo žinias šiandien dažnai gali pranokti pačių mokinių žinios. Todėl mokytojai privalo nuolatos tobulėti ir nestovėti vietoje. Jų esminė pareiga – organizuoti įvairiapusį ugdymo procesą, skatinti diskusijas pamokų metu, mokyti vaiką turėti ir ginti savo nuomonę.

Pedagogui šiandien tenka atlikti ir psichologo, karjeros konsultanto pareigas. Kartais net ir atstoti tėvus. Geras mokytojas yra tarsi auklė, skiepijanti gyvenimiškas, tautines vertybes, auginanti vaikui tvirtą moralinį ir vertybinį stuburą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Dr. Austėja Landsbergienė: kada vaiką pažindinti su technologijomis?

– Pastebite, kad mokytojo vaidmuo keičiasi?

– Pastaruosius dvidešimt metų mokyklose iš esmės buvo akcentuojama tik akademinė veikla. Kai dėmesys skiriamas tik tam, mokyklose ir apskritai visame ugdymo procese yra patiriama vertybinė krizė. Pedagogai į savo pareigą mokyti ir įkvėpti vaikus laikui bėgant pradeda žvelgti ne kūrybiškai, o sausai. Šis darbas įsivaizduojamas kaip elementariausias žinių sukrovimas į vaiko galvą. Akademiniai dalykai yra viso ko ašis, tačiau tam, kad išvengtume rutinos, į visą mokymosi procesą reikėtų žvelgti plačiau.

Esminis dalykas – vaikų įkvėpimas ir paskatinimas. Tik spinduliuojantis žavesiu, mylintis ir gerbiantis šį darbą pedagogas gebės tai padaryti. Tuomet pamokų metu liks daugybė laiko ir kitokiems pokalbiams, visai nebūtinai apie mokslus.

– Kaip pedagogui išlaikyti klasės susidomėjimą pamokos metu? Juk tai nėra lengva.

Geras mokytojas yra tarsi auklė, skiepijanti gyvenimiškas, tautines vertybes, auginanti vaikui tvirtą moralinį ir vertybinį stuburą.

– Žinoma, kad nėra. Jeigu pedagogas nemokės sudominti, dėstys nuobodžiai, pamokų metu nepateiks įdomybių, vaikams bus nuobodu. Vaikai nėra kvaili. Galiu iš patirties pasakyti, jog jie mato, kada mokytojas yra pasiruošęs pamokai, motyvuotas ir atsidavęs savo sričiai. Tada ir vaikų susidomėjimo lygis kyla į viršų, atsiranda abipusė pagarba, supratimas.

Žinoma, mokytojas neturi būti klounas, stovintis prieš auditoriją. Tiesiog jis turi pagalvoti, ar jam pačiam būtų įdomu klausytis, jeigu jis tuo metu atsidurtų vaikų vietoje.

– Ar išmaniosios technologijos šiandien atlieka svarbų vaidmenį ugdymo procese?

– Šiais laikais technologijos yra būtinas ugdymo komponentas. Žinoma, vaikų mokymas be interneto ar kompiuterio įmanomas, tačiau atsižvelgiant į dabartines tendencijas, tai nėra efektyvu. Skaitmeninės technologijos yra įrankis, įgalinantis ir praturtinantis mokytojo darbą.

– Tačiau daugelis Lietuvos pedagogų vis dar menkai pasitiki savo skaitmeniniais gebėjimais. Kaip įveikti šį barjerą?

– Pedagogai privalo būti apmokyti arba patys išmokti, kaip reikia naudotis išmaniąja lenta, įvairiomis programėlėmis naujausiuose įrenginiuose – tai pagyvina ugdymo procesą, suteikia jam naujų formų ir spalvų. Svarbiausia yra nesibaiminti naujovių. Mokyklų vadovai turi klausti pedagogo, ko jis nori mokytis, kurioje srityje jis nori tobulėti. Svarbu sudaryti visas sąlygas, kad pedagogas savo tikslus įgyvendintų. Tai būtų didžiulis vidinis motyvacijos užtaisas, kuris teigiamai atsilieptų ne tik mokytojui, bet ir patiems vaikams.

Todėl, giliu mano įsitikinimu, švietimo kokybė Lietuvoje pagerėtų, jeigu mes daugiau investuotume į mokytoją, o ne į mokinį. Juk būtent mokytojas yra tas pagrindas, nuo kurio vaikas atsispiria ir įvairiapusiškai tobulėja, semiasi patirties.

– Daugybė Lietuvos mokyklų, siekiančių dalyvauti mokymų programoje „Samsung Mokykla ateičiai“, jus norėtų matyti kaip savo mentorę. Ką jums tai reiškia?

– Tai didžiulis pripažinimas dėl kurio labai džiaugiuosi. Man patinka bendrauti su pedagogais, dalintis su jais žiniomis ir patirtimi – tai be galo prasmingas darbas. Manau, kad šiandien mokyklose labai lengva užsisukti ir neišlįsti iš kasdienybės spąstų. Mokyklose yra nepaprastai daug ūkinių reikalų, kurie dažnai užtemdo pedagogo kasdienybę. Tą tamsą yra būtina išsklaidyti.

Reikia įvertinti tai, kad suaugusiųjų mokymai toli gražu nėra tas pats, kas vaikų ugdymas. Todėl ir patirties perteikimas, pasakojama informacija skiriasi. Manau, kad mentoriumi gali būti ne bet kas. Visų pirma, viskas priklauso nuo požiūrio – vieni į mentorystę žiūri kaip į naštą, kiti – kaip į garbę.

Gyvenime esu sutikusi žmonių, kurie yra tikrai fantastiški – kūrybingi, charizmatiški, traukiantys akį. Vis dėlto ne visiems jų pavyko tapti sėkmingais mentoriais. Nepavyko todėl, kad jie į tai žiūrėjo kaip į naštą. Mentorystė ir efektyvus dalijimasis patirtimi yra labai susijęs su požiūriu į šią veiklą. Aš į ją linkusi žiūrėti kaip į garbės reikalą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Patarimai būsimo pirmoko tėvams

– Prakalbote apie kasdienybės spąstus. Kaip į juos nepakliūti?

– Pedagogams, jau seniai patiriantiems rutinos jausmą, reikia pasakoti apie ugdymo, pilietiškumo, vertybių diegimo vaikams prasmę. Jiems reikia padėti rasti atsakymą į klausimą „kodėl aš vis dar esu čia?“. Atsakius į jį, reikalinga paskata ir priminimas, kad šis darbas yra be galo svarbus. Manau, kad mokymuose labai svarbu pasakoti savo istorijas, perteikti asmeninę patirtį, teigiamas emocijas. Būtent šie dalykai ir padeda grįžti į spalvingesnę kasdienybę.

Emocinis intelektas, technologinių inovacijų diegimas, darbas patiems su savimi yra be galo svarbūs aspektai. Juos nuolatos tobulinant, mokyklos ir jų pedagogai ateityje galės dirbti sėkmingiau bei išugdyti dar daugiau mąstančių ir talentingų asmenybių.

Apie programą „Samsung Mokykla ateičiai“

Skaitmeninių mokymų programa „Samsung Mokykla ateičiai“ siekiama tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetenciją, mokyti pokyčių valdymo, lyderystės ir kurti mokyklose motyvuojančią, kūrybiškumą skatinančią mokymosi aplinką. Per dvejus metus mokymų pedagogams programą jau baigė 160 mokytojų iš visos Lietuvos.